Apdovanodama geriausius Lietuvos mokslininkus, A. Pitrėnienė pažėrė kritikos

Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje apdovanoti 2015 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai.

Iškilmingame posėdyje dalyvavo LR švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas prof. Jūras Banys.

„Lietuvos mokslo premija – aukščiausias mokslininko apdovanojimas Lietuvos valstybėje. Galime tik pasidžiaugti, kad valstybėje turime tokių iškilių mokslininkų“, – teigė J. Banys. Jis tvirtino, kad šiemet komisija tikrai turėjo pavargti: jai buvo pristatyta apie 30 darbų, iš kurių atrinkti geriausieji.

„Ten, kur aukšto lygio mokslas, valstybė turtinga, žmonių gerovė yra aukšto lygio, o ta, kuri neturi mokslo, gyvena vargingai. Tai mes galime pasidžiaugti, kad turime aukščiausio lygio mokslininkus“, – sakė J. Banys ir pakvietė A. Pitrėnienę ir R. Vaitkų įteikti apdovanojimus Lietuvos mokslo grietinėlei – „creme de la creme“.

Jas gavo mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija įteikta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet įteiktos tik šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra ir privalo būti mokslas, inovacijos, kūruybingi, išsilavinę žmonės“, – sakė A. Pitrėnienė ir pabrėžė, kad reikia varžytis tarptautiniu mastu, ne tik siekti kokybės, bet ir orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti jų komercinės, socialinės ekonominės naudos.

Jos tvirtinimu, užsienio ekspertai nepakankamai gerai vertina Lietuvos mokslo rezultatus ir konkurencingumą. Ji tikisi, kad dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje padės pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Tai svarbiausi kasmetiniai apdovanojimai Lietuvos mokslininkams, skiriami už reikšmingiausius darbus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio bei technologijų mokslų srityse. Šešios premijos skirtos aštuoniems laureatams.