Dėl savo svajonių šie lietuviai paliko šalį: ko jiems trūko?

Su fizika retai susiduriantiems žmonėms sunku suvokti, kokios svarbos eksperimentai atliekami Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN).

Prie joje veikiančio Didžiojo hadronų greitintuvo, vadinamo sudėtingiausiu kada nors pagamintu mechanizmu, dabar dirba ir du mokslininkai iš Kauno.

Dirba ne vien fizikai

Šveicarijoje įsikūrusi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN yra didžiausia mokslo institucija, kurioje dirba gabiausi planetos mokslininkai ir yra atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, galintys pakeisti žmonijos ateitį.

Dabar CERN‘e dirba du kauniečiai − 27 metų Vytautas Vislavičius ir jo bendraamžis Davidas Abdurachmanovas.

„CERN yra beprotiško dydžio laboratorija. Nors pagrindinis jos tikslas − dalelių fizika, tai nereiškia, kad ten vyksta tik dalelių fizikos eksperimentai. Šioje vietoje kuriamos naujos technologijos, dalis jų galiausiai pritaikomos pramonėje ir kasdieniame gyvenime. Pats internetas buvo sukurtas CERN‘e. Iš tiesų, ne internetas, bet vadinamasis pasaulinis tinklas World Wide Web“, – sakė V.Vislavičius.
Anot jo, CERN‘e dirbantys žmonės – daugiausia inžinieriai, kurie neatlieka tyrimų, o tik prižiūri greitintuvą.

Greitintuvo statyba buvo pradėta 2001 m. ir kainavo apie 10 mlrd. JAV dolerių. Projekto sudėtingumą atspindi faktas, kad jo kaina nuo planuotos pradinės padidėjo 4 kartus, o galutinis paleidimas vėlavo 2 metus.

„Taip pat yra nemažai informatikų, kurie dirba prie projektų, dažniausiai nieko bendra neturinčių su fizika. Daugelį fizikų čia įdarbina universitetai. Net ir didžiuosius eksperimentus finansuoja universitetai ir prižiūri fizikai, o ne vietos darbuotojai. Ten praleistas laikas priklauso nuo susitarimo su institutu: vieni užsibūna savo kontrakto laiką, kiti – kur kas trumpiau.

Dar yra vadinamieji moksliniai bendradarbiai, su kuriais sudaromi 2 arba 5 metų kontraktai. Taip pat yra keli fizikai, kurie ten dirba nuolat. Jie yra vieni geriausių savo srities specialistų pasaulyje. Jų pareiga − prižiūrėti mokslinius bendradarbius. CERN neatlieka fizikinių tyrimų, jis tik suteikia visus įrankius žmonėms, norintiems tai daryti“, – pasakojo V. Vislavičius.

Nekentė klausimų apie fiziką

Vytautas mokėsi Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje (dabar jau gimnazija), po 8 klasių įstojo į KTU gimnaziją. „Ten ir išgirdau apie CERN‘ą. Už tai esu dėkingas Bronislovui Burgiui! (buvęs gimnazijos direktorius). Gimnazijoje nusprendžiau, kad noriu studijuoti fiziką. Visi klausinėjo, ką aš veiksiu, pasirinkęs šią sritį. Nekenčiau šio klausimo, nes negalėjau į jį atsakyti.

Įstojau į Vilniaus universiteto taikomąją fiziką, o ketvirtam kurse pagal mainų programą išvažiavau į Prahą. Privalėjau kažkur važiuoti, nes jau tada norėjau mokytis dalelių fizikos, bet, deja, šios krypties studijų Lietuvoje nebuvo.

Baigęs bakalauro studijas svarsčiau, ar keliauti į Japoniją atlikti praktiką, ar iš karto tęsti magistro studijas. Pasirinkau magistro studijas Lunde (Švedijoje). Sekėsi gana gerai − dar nebaigęs magistrantūros pirmą kartą išvykau į CERN‘ą.

Greitintuvas įrengtas apie 50–175 m gylyje po žeme, jo žiedo ilgis – 27 km. Tunelis pastatytas Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje.

Tada studijavau magistrantūrą ir buvau tik pradėjęs dirbti prie savo projekto. Į CERN‘ą keliavau, nes ten buvo aptariamas projektas ALICE (A Large Ion Collider Experiment, liet. Didelis jonų susidūrimų eksperimentas)“, – sakė Vytautas.

Naudoja studentams motyvuoti

ALICE yra vienas iš šešių eksperimentų ir dalelių detektorių, montuojamų Didžiajame hadronų greitintuve. Jis skirtas itin aukštos energijos sunkiųjų (švino) jonų susidūrimams tyrinėti. ALICE yra 26 m ilgio, 16 m aukščio ir 16 m skersmens, sveria apie 10 000 t.

„Tada buvau tik pradedantysis ir daug žinių iš tos kelionės nepasisėmiau, bet mūsų institute tokia politika – ten bent savaitei siųsti gerus studentus, kad jie galėtų pamatytų CERN‘ą.

2013 m. birželį baigiau studijas ir keliavau į CERN‘ą vasarai, dalyvavau studentų projekte, kur 8 savaites studentams rengiamos paskaitos ir kiekvienas gauna individualų projektą. Projektai nebūna labai pažengę. Jei esi ne iš kelmo spirtas bei supranti, ką darai, ir dirbi su rimtais žmonėmis, labai greitai projektas tampa gana solidžiu.

Po vasaros trumpam grįžau į Švediją. Universitetas pasiūlė studijuoti doktorantūroje (tokio pasiūlymo atsisakyti negalėjau), kuri prasidėtų tik nuo sausio. Tada institutas mane įdarbino kaip laboratorijos asistentą ir išsiuntė atgal į CERN‘ą dirbti su detektoriaus atnaujinimu. Galiausiai pradėjau doktorantūros studijas ir nuo tol apie pusę laiko praleidžiu CERN‘e“, – sakė Vytautas.
Ieško pradžios paslapčių

Kai greitintuvas veikia, priėjimo prie ALICE detektoriaus nėra, negalima leistis po žeme, tačiau įrengtos mažesnės „imitacinės“ laboratorijos, kur galima išbandyti įvairias detektoriaus dalis. „Kai greitintuvas veikia, detektoriaus valdymo centre nuolat turi būti prižiūrėtojai (24 valandas per parą). Ši atsakomybė išskirstoma visiems universitetams ir kiekvienas žmogus turi bent po 2 savaites pamainų“, − sakė Vytautas.

2012 m. fizikai paskelbė suradę naują subatominę dalelę, kurios savybės atitinka Higgso bozoną – masę, ko gero, suteikiančiai pagrindinį Visatos statybinį elementą.

Jo grupės pagrindinis interesas yra kvarkų-gliuonų plazma (QGP). „Tai – medžiagos būsena, kurioje neegzistuoja jokie protonai / neutronai ar kitos dalelės, iš kurių sutvertas mūsų pasaulis. Kvarkų-gliuonų plazma įdomi, nes kai tik buvo sukurta mūsų Visata, kai tik atsirado medžiaga, ji nebuvo tokios formos kaip dabar (t. y. tada dar nebuvo protonų / neutronų / ir t. t.).

Deja, apie ją žinoma labai mažai, bet siekiant suprasti, kaip atsirado Visata, pirmasis žingsnis yra daugiau išsiaiškinti apie šią medžiagą“, – aiškino Vytautas.

Dirba JAV laboratorijoje

D. Abdurachmanovas į CERN‘ą pirmą kartą atvyko dar 2009 m. kaip ERASMUS praktikos studentas vasarai. Tada jis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete studijavo programų sistemos specialybę.

„Artėjant studijų pabaigai per ERASMUS mainų programą išvykau į Ciuricho technologijos institutą vienam semestrui. Būdamas ten supratau, kad grįžus į Lietuvą bus nuobodoka. Todėl pasinaudojau užmegztais ryšiais ir pasiteiravau, ar yra laisvų pozicijų. Viena turėjo atsilaisvinti po 9 mėnesių. Po ilgų laukimo mėnesių gavau savo interviu galimybę ir jiems patikau. 2011 m. lapkritį įsidarbinau Vilniaus universitete ir išvažiavau dirbti į CMS eksperimentą (miuonų solenoidinis detektorius) CERN‘e“, – pasakojo iš Noreikiškių kilęs Davidas.

2011 m. jis pradėjo dirbti CMS detektoriaus programinės įrangos vadovu, šioje pozicijoje praleido porą metų. „Buvau atsakingas už įvairiausių fizikų kodo fragmentų testavimą bei integravimą į mūsų programinę įrangą ir spręsdavau programinės įrangos problemas. 2013 m. šios pozicijos pabaigoje buvau apdovanotas už gerą darbą.

Pagal vadinamąjį standartinį fizikos modelį, bozonai laikomi veiksniu, suteikusiu medžiagai masę ir energiją pirmosiomis Visatos egzistavimo akimirkomis prieš 13,7 mlrd. metų, todėl Higgso bozonas buvo pramintas „dieviškąja dalele“. Higgso bozono egzistavimą teoriškai nustatęs fizikas Peteris Higgsas prašo žmonių liautis šią neseniai atrastą dalelę vadinti dieviškąja dalele, nes pats mokslininkas yra ateistas ir netiki, kad dalelėje, išlaikančioje Visatos fizinį vientisumą, yra dieviškumo. P.Higgso teigimu, posakis apie dieviškumą buvo tiesiog nevykęs pokštas.

Paskui pasukau prie tyrimų ir vystymo darbų, perėjau dirbti į JAV Fermi nacionalinę greitintuvo laboratoriją. Dabar mano darbas – programinės įrangos, reikalingos naujų procesorių architektūroms CMS skaičiavimo infrastruktūroje palaikyti, kūrimas bei kitos veiklos ir atnaujinimai, susiję su naujomis technologijomis, reikalingomis CMS eksperimentui.

Pradėjau bendrauti su daug kompanijų, susijusių su kompiuterių procesoriais. Dirbu prie šių procesorių skaičiavimo platformų panaudojimo galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo kompiuterių tinkle“, – sakė Davidas.

Lietuva nori prisijungti

Lietuva šiemet pateikė paraišką tapti asocijuota Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare. Dabar CERN turi 21 narę ir 2 asocijuotas nares.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugiau nei 100 lietuvių jau dalyvavo įvairioje CERN‘o veikloje. Kai kurie lietuvių išradimai jau pritaikyti arba toliau tiriami. Tačiau dabar apie pusę CERN‘o lietuvių mokslininkų jau nesusieti su Lietuvos institucijomis.

„Dalyvavimas CERN‘o veikloje yra ne tik prestižas. Visos žinios grįžta į Lietuvą. Tikrai yra studentų, susidomėjusių tyrimais, atliekamais CERN‘e. Bet lietuvių, realiai susipažinusių su ten vykdoma veikla, yra vienetai. Daugelis jų − ne Lietuvoje.

Ką gali pasirinkti mūsų studentai, norintys studijuoti dalelių fiziką? Arba emigruoti, arba tai pamiršti.
Tapimas CERN‘o šalimi nare atvertų duris studentams dalyvauti įvairiose CERN‘o programose. Yra nemaži fondai, skirti kelionėms, konferencijoms, bet tai − tik šalių narių mokslininkams. Šios programos skirtos ne tik fizikams, bet ir informatikams, medikams, mokytojams, netgi administracinio sektoriaus darbuotojams“, – sakė Vytautas.

Darbomanų klubas

Davidas pažymėjo, kad CERN‘e yra žmonių iš daugiau nei 110 valstybių – jie keičiasi dažnai, nes beveik visos darbo sutartys yra terminuotos.

„Ką veikiu laisvalaikiu? Dar daugiau dirbu, CERN yra darbomanų klubas. Dar vaikštome po kalnus, slidinėjame, organizuojame išvykas prie ežero“, – sakė Davidas.

Vytautui tenka nemažai keliauti mokslo reikalais. „Tada stengiuosi pamatyti kuo daugiau pasaulio. Vasarą, kai geras oras, beprotiškai mėgstu važinėtis motociklu. Ypač smagu Prancūzijos kalnuose.
Žiemą, kai šalta ir kojos iš namų kelti nesinori, visada lieka knygos. Ir čiuožimas. Kopenhagoje žiemą veikia nemažai čiuožyklų po atviru dangumi – jei tik randu kompaniją, stengiuosi jas aplankyti“, – pasakojo Vytautas.

Atvažiavę studentai gyvena šalia esančiuose viešbučiuose, o darbuotojai dažniausiai apsistoja netoli CERN‘o Prancūzijoje arba Šveicarijoje. Davidas gyvena maždaug 10 km nuo CERN‘o, Šveicarijos vyndarių kaimelyje Dardagny.

Vytautas nuomojasi butą Prancūzijoje. „Ten yra viena šeima, kuri turi nedidelį, bet tvarkingą ir gražiai įrengtą namo priestatą. Kaina visai padori ir miegamojo langai tiesiai į kalnus nukreipti“, – sakė Vytautas.