Tikimasi, kad Pažangi lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorija (Advanced Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) pirmąjį tiesioginį gravitacinių bangų (GB) užfiksavimą paskelbs vasario 11 dieną.
Kalbama, kad naudodami du didžiulius LIGO detektorius dvynius — vieną Livingstone, Luizianos valstijoje ir kitą kitą Hanforde, Vašingtono valstijoje — tyrėjai išmatavo erdvėlaikio bangas, sukeltas dviejų juodųjų bedugnių susijungimo.
Toks pranešimas patvirtintų Alberto Einšteino gravitacinių bangų prognozę, padarytą beveik tiksliai prieš šimtą metų kaip dalį savo bendrosios reliatyvumo teorijos — bet šio atradimo reikšmė būtų daug didesnė. Kaip erdvėlaikio audinio vibracijos, GB dažnai lyginamos su garsu ir netgi buvo konvertuotos į garso sekas. Iš esmės, GB teleskopais mokslininkai galėtų „išgirsti“ reiškinius tuo pačiu laiku, kaip ir šviesos teleskopai juos „mato“. LIGO ir mažesnio jos partnerio Italijoje –Virgo – nariai jau parengė sistemas, įspėjančias su kitų tipų teleskopais dirbančius tyrėjus.
Kai paėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje LIGO kovojo dėl JAV vyriausybės finansavimo, pagrindiniai jų oponentai Kongreso perklausose buvo kiti astronomai. „Vyravo bendras požiūris, kad LIGO nelabai susijusi su astronomija,” — sako Clifford Will, bendrojo reliatyvumo teoretikas Floridos universitete Gainesvillyje ir vienas pirmųjų LIGO palaikytojų. Bet dabar reikalai pakito, sako jis.
Apžvelgsime klausimus ir reiškinius, kuriuos ji gali tyrinėti.
