T. F. Dagi yra Karalienės universiteto Belfaste (šiaurės Airija) ir Harvardo universiteto Medicinos mokyklos (JAV) profesorius ir neurochirurgas bei Harvardo Sveikatos mokslų ir technologijų programos biomedicininės antreprenerystės valdybos narys.
Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaru tapęs T. F. Dagi pabrėžia, kad Lietuvos mokslininkų potencialas yra didžiulis, jie yra pelnę tarptautinį pripažinimą, tačiau tai yra tik pradžia, siekiant tapti neatsiejama didelių, svarbių tarptautinių mokslinių projektų dalimi, siekiant Lietuvoje gimusius išradimus, inovacijas, technologijas atverti pasaulinėms organizacijomis, verslui.
Garsus neurochirurgas yra bendrovės „Vittamed“, kuri į pasaulinę rinką įvedą KTU mokslininkų sukurtą radikalią inovaciją – neinvazinį galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, valdybos narys. Profesoriaus įsitikinimu, šis analogų pasaulyje neturintis produktas gali tapti Lietuvos, kaip inovacijų šalies, vizitine kortele.
T. F. Dagi įsitikinimu, sveikatos technologijos yra mūsų šalies ateitis. Ši rinka nuolat auga tiek Europoje, tiek JAV.
– Su Lietuva Jus sieja daug mokslinių ir verslo ryšių. Neseniai tapote ir KTU garbės daktaru. Ką Jums reiškia šis įvertinimas?
– Iš tiesų, tai – didžiulis mano veiklos įvertinimas, todėl vis dar jaučiuosi labai sujaudintas ir ypatingai pagerbtas.
Mano veiklos sritis yra pritaikymo mokslas (angl. Translational science). Šis terminas reiškia mokslinėse laboratorijose gimstančių išradimų, inovatyvių technologijų, inžinerinių sprendimų patekimą pas praktikus, mano konkrečiu atveju – į medicinos kliniką.
Kauno technologijos universitetas priėmė pritaikymo mokslo iššūkį ir su juo susitvarkė. Tai yra neatskiriama ir unikali Universiteto veiklos dalis. Reikia pažymėti, kad nėra tiek daug universitetų, kuriuose dirba šioje srityje tarptautinį pripažinimą pelnę profesoriai. Universiteto bendruomenė ir mokslininkai koncentruojasi ne tik į tyrimus, čia svarbus idėjų kūrimas, naujausių technologijų atradimas, todėl man yra didžiulė garbė būti dalimi KTU.
– Kokiose srityse bendradarbiaujate su universitetu?
– Šiuo metu dirbu su įmone „Vittamed“, kurios ištakos yra profesoriaus Armino Ragausko vadovaujamame KTU Sveikatos telematikos mokslo institute. Bendrovės veiklos objektas – smegenų traumos. „Vittamed“ vysto ir į rinką įvedinėja pirmąjį pasaulyje neinvazinį galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, kurį sukūrė KTU mokslininkai.
Tai yra milžiniškas pasiekimas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, nors aš esu neurochirurgas, reikia pabrėžti, kad bet kuri invazinė operacija yra rizikinga. Taip pat svarbu, kad daug pacientų, kuriems reikalinga medicininė pagalba dėl patirtų smegenų traumų, susirgimų, nepakeltų chirurginio gydymo.
Neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis yra įrankis taikyti kitus gydymo būdus. Ši inovacija turi potencialo išsaugoti daugybę gyvybių visame pasaulyje. Tai yra labai didelis žingsnis į priekį.
– Lietuvos mokslas yra konkurencingas tarptautiniu lygiu?
– Taip, mokslo lygis Lietuvoje ir KTU yra aukštas. Mokslas, technologijos ir švietimas jūsų šalyje yra tikrai tarptautinio lygio. Žinoma, tai tik pradžia. Dar neužpildyti visi veiklos laukai, ne viskas padaryta, tačiau tai, kas padaryta, padaryta labai aukštam lygyje. KTU mokslininkų reputacija yra puiki. Todėl tikiuosi, kad mano bendradarbiavimas s Universitetu tik augs.
– Esate ne tik mokslininkas, bet ir verslininkas. Jūsų patarimai – kaip paskatinti labiau bendradarbiauti mokslą ir verslą, daryti tai efektyviau?
– Pirmiausia aš esu gydytojas ir mokslininkas, o taip pat turiu veiklos versle. Aš dirbu su inovacijomis, padėdamas jas atvesti į rinką.
Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi atrasti savyje galimybes finansuoti ir palaikyti naujų technologijų įvedimą į rinką. Tai daryti labai svarbu, pradedant eksportuoti Lietuvos mokslą ir technologijas bei užsitarnaujant reputaciją šalies, kurioje sėkmingai bendradarbiauja mokslas ir verslas, pritraukiamas kapitalas. „Microsoft“ ir kitos svarbios pasaulinės kompanijos jau yra įžengusios į Lietuvą, ir tai yra labai svarbus bendradarbiavimas. Taigi, viskas yra tik laiko klausimas.
