Jį klonavo kiti tikėjimai, pamėgdžiojo komunistai, su juo kovojo ideologai. Jis yra vienas pirmųjų vaidmenų pradedantiesiems aktoriams, kai kuriems – ir vienintelis. Kartu su Kalėdomis jis buvo komercializuotas populiariosios kultūros… Atspėkite, kas jis?
„Kalėdų senelis? Tiki pasakomis? Nebūk mažas vaikas“ – garsiai šaukia skeptikai. Jie suskubs užmėtyti kepurėmis ir palaidoti po garsaus juoko lavina vos tik jūs pabandysite nedrąsiai pasakyti, kad jis galėtų egzistuoti. Bet ką gi apie Kalėdų senelį sako objektyvus mokslas? Ar nebus tas skepticizmas lyg uroboras? Be turinio, be tikslo, vardan tingulio ir skepticizmo? Pabūkime bent penkias minutes mokslininkais ir panagrinėkime, ar Kalėdų senelis galėtų egzistuoti.
Santa Klausas, Kalėda, Tėvas Kalėdos, Šventasis Mikalojus – kokių tik vardų neturi Kalėdų senelis… Tarybų Sąjungoje ir kitose komunistinėse valstybėse komunistinės vyriausybės krikščionišką jo vardą pakeitė sekuliariu jo variantu. Vos prieš 30 metų į mūsų namus ateidavo ne Kalėdų senelis, o Senelis Šaltis. Tai įvykdavo ne per Kalėdas, o gruodžio 31 dieną. Nereikia pamiršti ir stačiatikių Senelio Šalčio, kuris ateina pas vaikus 13 dienų vėliau nei Kalėdų Senelis.
Mažai kas žino, tačiau dabartinis Kalėdų Senelis atkeliavo pas mus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Europinis Kalėdų Senelio variantas – šventas Mikalojus – Vokietijoje, Danijoje vaikus aplanko gruodžio 5 dieną arba Vengrijoje ir kitur – gruodžio 6 dieną. Datų skirtumas atsirado dėl to, kad skirtingų bažnyčių vadovai norėjo pabrėžti arba Kalėdas (ir Kristaus gimimą), arba paties šventojo dieną. Dabartinis Kalėdų senelis laimėjo prieš savo konkurentus globalizacijos dėka. Net Danijoje, kur labai stiprios švento Nikolo tradicijos, tik trečdalis vaikų dovanų laukia gruodžio pradžioje.
Taigi koks krūvis tektų Kalėdų seneliui? Pabandykime įsivertinti, ir mums čia padės… CŽV! Taip, taip, slaptoji JAV tarnyba, kurios svetainėje galime rasti mums reikalingą informaciją apie pasaulį – vadinamąją „Pasaulio faktų knyga“ ( iš angl. World Factbook). Iš viso pasaulyje yra 1,8 mlrd. vaikų – žmonių, kurių amžius yra iki 14 metų. Įspūdingas skaičius, tačiau prisiminkime, kad Kalėdų Senelis lanko tik krikščionių vaikus, kurių pasaulyje yra apie 31,4 proc., kitaip tariant 583 mln.
Vidutiniškai vienoje šeimoje gyvena 2,42 vaiko, Europoje ir JAV – kiek mažiau: apie 1,6-1,8 vaiko šeimoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje – daugiau. Panašu, kad Kalėdų seneliui šiemet teks aplankyti 241 mln. namų. Nepamirškime, kad dovanas gauna tik geri vaikai, taigi verta padaryti prielaidą, kad šeimoje yra bent vienas geras vaikas.
Kalėdų diena dėl skirtingų laiko juostų mūsų planetoje trunka ne 24 valandas, o 48 valandas, todėl Kalėdų senelis dovanas turėtų dalinti keliaudamas iš rytų į vakarus. Dalis laiko juostų naudojama tik laivuose, dalyje laiko juostų yra salos su pernelyg mažu gyventojų skaičiumi, todėl iš 48 teorinių valandų lieka mažiau: 31 – 36 valandos. Paprastumo dėlei imkime vidutinį 36 valandų skaičių. Kiek vaikų per sekundę tektų aplankyti Kalėdų seneliui?
Atsakymas apstulbins. Kalėdų seneliui reikia suspėti aplankyti net 1870 vaikų per sekundę. Tai būtų apie 530 mikrosekundžių vienam vaikui! Per šį laiką Kalėdų senelis turi suspėti nuskristi nuo namo iki namo, priparkuoti savo roges ant stogo, susirasti rogėse dovaną, nusileisti kaminu žemyn, palikti dovaną, suvalgyti paliktus ant stalo sausainius ir kitus saldumynus bei grįžt kaminu prie rogių.
Pasmalsaukime, kokius atstumus turi nukeliauti Kalėdų senelis. Be abejo, tai bus tik grubus įvertinimas, tačiau jis leis mums suvokti logistinius Kalėdų Senelio iššūkius. Apie 33 proc. planetos sausumos ploto yra dykumos, ir 24 proc. sudaro kalnai, tad žmonėms lieka apie 65 mln. kvadratinių kilometrų. Padalinę plotą iš vidutinio Kalėdų senelio lankomų šeimų skaičiaus gauname, jog vidutinis atstumas tarp namų yra 0,5 km, todėl Kalėdų seneliui per 36 valandas teks nukeliauti beveik 120 mln. kilometrų atstumą. Jei kelionė sudarytų visą Kalėdų dienos laiką, Kalėdų senelio vidutinis greitis būtų 930 kilometrai per sekundę. Palyginimui, Boeing 747 lėktuvo greitis tėra 955 km per valandą, o greičiausias žmonijos sukurtas kosminis aparatas skriejo tik 70 kilometrų per sekundę greičiu.
Kai mes darome posūkį, mūsų mašina, dviratis arba motociklas juda apskritimu, o mes jaučiame išcentruojančią jėgą. Norėdami ją kompensuoti, mes turime pasilenkti į apskritimo centrą. Nereikia pamiršti ir to, kad mūsų planeta yra apvali, todėl Kalėdų seneliui judant milžinišku greičiu, jis jaučia išcentrinę jėgą. Ši išcentrinė jėga turi būti 17,5 tūkst. kartų didesnė už traukos jėgą. Iš orbitos besileidžiantys astronautai standartiškai susiduria su 4-5 g perkrova. Astronautai ir karinių lėktuvų pilotai yra pratinami atlaikyti trumpalaikę 9 g perkrovą, tačiau tokios perkrovos jau yra mirtinai pavojingos žmogui.
Jei gerai įmitusio Kalėdų senelio svoris kartu su dovanų maišu būtų 200 kilogramų, dėl perkrovos jo vidiniai organai ir kaulai jaustų 3,5 tūkst. tonų svorio slėgį. Kitaip tariant, Kalėdų senelį slėgtų visas Vilniaus televizijos bokštas. Dar įspūdingiau skambėtų bendras dovanų svoris: jei kiekvienas vaikas gautų vidutiniškai po 3 kilogramų svorio dovaną (naujas kompiuteris ar žaidimų konsolė), tuomet Kalėdų seneliui tektų gabenti net 723 tonas dovanų.
Vidutinis šiaurės elnias sniegu gali patempti 130-140 kilogramų svorį. Nors dar niekas nematė skraidančių elnių, neabejotina, kad tempti svorius oru turėtų būti lengviau. Net padarę prielaidą, kad pasipriešinimas bus dešimteriopai mažesnis, mes gautume pusės milijono (556 tūkst.) elnių bandą. Geras klausimas, kur tokią paslėpti ir kaip tokią išmaitinti Arktyje.
Dar vienas fizikinis iššūkis Kalėdų seneliui yra… oro pasipriešinimas. Kai mes judame mažu greičiu, net nejaučiame, jog aplink mus yra oras. Tačiau vos prasideda audra ir papučia stipresnis vėjas (30-50 m/s), eiti sunkiau, o vėjas gali net parblokšti ant žemės. Bet kas nutiktų, jei greitis siektų šimtus kilometrų per sekundę? Vertėtų pažvelgti į naktinį dangų ir susirasti krentantį meteoritą.
Kalėdų senelio rogės, keliaujančios tokiu greičiu ir vežančios tokius svorius, judės gerokai greičiau už oro molekules. Palyginimui, degančio raketinio kuro molekulių greitis siekia 7180 km/s, šalto oro molekulių – vos kelis kilometrus per valandą. Nieko nuostabaus, kad Kalėdų senelio rogės pradės kaitinti oro molekules, taigi Kalėdų seneliui reiks sugalvoti „kur padėti“ apie 14 trln. džaulių energijos per sekundę. Niekaip neapsaugoti elniai būtų akimirksniu „pačirškinti“, o visa elnių banda sudegtų mažiau nei per sekundę. Apačioje esantys gyventojai danguje stebėtų įspūdingą fejerverką, girdėtų sprogimo bangas, o žemės paviršių pasiekusi slėgio banga pakeltų pastatų stogus bei išrautų medžius.
Kaip matome, turime pilną teisę būti skeptiški: visi gamtos dėsniai rodo, kad Kalėdų senelio egzistencija ir darbai gali būti išgalvoti. Tačiau labai lengva yra atmesti kažką, ko nesupranti, ir išdidžiai pasakyti: „Vertinu skeptiškai“. O gal mes pernelyg skeptiški? Ar mūsų abejonės „stebuklingai“ atrodančiais teiginiais yra tikras skepticizmas? O gal mūsų garsus pasivadinimas „skeptiku“ yra įmantrus būdas užmaskuoti teiginį: „Aš čia nieko nežinau ir nesuprantu“? Ir, tikrai, žmonės save bevadinantys skeptikais, dažnai nesuvokia, jog yra pseudoskeptikai arba denialistai, bandantys paslėpti savo fanatizmą, užmaskuoti savo pažiūras ir pateisinti nežinojimą. Aš paprastai užduodu klausimą, ar tai, ką aš matau, yra paaiškinama moksliniais metodais, ar tai atkartojama, ar tai įsipaišo į bendrą vaizdą. Antra, tai yra diskusija, kurioje reikia būti pasiruošusiam pakeisti savo poziciją, jei esi įtikinamas savo neteisumu. Pabandykime apginti Kalėdų senelį.
Pradėti galime nuo skaičiavimų metodų kritikos. O kas, jei lankytinų namų procentas yra gerokai mažesnis? Geri vaikai paprastai auga vienoje šeimoje, taigi Kalėdų senelis sutaupo laiko iš karto aplankęs kelis gerus vaikus. Ir kodėl mes galvojame, kad gerų vaikų rasime kiekviename name? Gal geras yra ne kas antras, o kas šimtasis vaikas? Taip pat nepamirškime, jog skirtingose bažnyčiose Kalėdos švenčiamos skirtingais laikais. Šie skaičiavimai mums leistų sumažinti Kalėdų senelio apsilankymų skaičių šimtu arba tūkstančiu kartų per sekundę, tačiau gautas greitis 2 arba 16 vaikų per sekundę vis dar atrodo per didelis.
Pasižvalgę po pasaulį, mes galime rasti tikrą Kalėdų senelio konkurentą – paštą. JAV paštas pristato 155 milijardus laiškų per metus, 4900 laiškų per sekundę. Jis veikia kelis kartus greičiau nei Kalėdų senelis, tačiau šį darbą atlieka 487 tūkst. paštininkų. Kalėdų seneliui tikriausiai nebūtina tampyti visų dovanų su savimi: jam užtenka pasinaudoti Lietuvos ir kitų šalių paštu tam, kad artėjant Kalėdoms dovanos iš anksto būtų nugabentos į slaptus sandėlius, išsibarsčiusius po visą pasaulį.
Fizikai pasakytų, kad Kalėdų senelio roges ir jas tempiančius elnius nuo paskrudinimo turėtų išgelbėti jonų arba plazmos skydas. Tokį skydą sudarytų įelektrinti jonai arba elektronai, kuriuos aplink roges išlaikytų stiprūs magnetiniai laukai. Tai būtų kažkas panašaus į mūsų planetą supantį skydą, mus apsaugantį nuo Saulės vėjo. Toks dangumi keliaujantis Kalėdų senelis iš apačios mums atrodytų lyg dangumi skriejantis meteoritas.
Žinoma, esant tokiems dideliems greičiams, vis dar lieka klausimas, o kas atsitinka su ta energija, kurią atspindėjo jonų skydas? Pasidairykime po pasaulį: žmonių skaičius didėja, pasaulinės temperatūros didėja. Mes manome, kad tai vyksta dėl žmonių į atmosferą išmetamo anglies dvideginio.
Bet gal orai kaista dėl kitos priežasties? Gal pasaulyje yra daug gerų vaikų, kuriuos turi aplankyti Kalėdų senelis? Kuo ilgesnius atstumus nuskrieja jo rogės, tuo daugiau kaista oras. Šioje vietoje paaiškėja, kokia gi katastrofa mūsų laukia, jei pasaulyje gerų vaikų skaičius daugės: ištirps ledynai, dings žiema ir nebebus Kalėdų! Mes turėtume imtis veiksmų ir skubiai sumažinti gerų vaikų skaičių. Būtent apie tai garsiai kalba vienas Kalėdų senelio palikuonis, gyvenantis Lietuvoje, per Kalėdas skraidantis rogėse. Tai – apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Mums būtina mažinti gerų vaikų skaičių ir nustoti kalbėti nesąmones apie CO2!
Tai dar ne viskas. Mes su jumis žinome, jog erdvė turi tris matavimus, kurie kartu su laiko ašimi sudaro keturmatį erdvėlaikį. Tačiau modernioje stygų teorijoje erdvėlaikis turi daugiau nei keturis matavimus: du laiko matus ir 9 erdvės matus. Kalėdų senelis galėtų trumpinti atstumus keliaudamas pro šiuos papildomus matavimus! Kaip tai įmanoma, galite paklausti? Labai paprasta. Įsivaizduokite padarus gyvenančius dvimačiame popieriaus lape: norėdami nukeliauti nuo vieno lapo krašto link kito, šie padarai turėtų kirsti visą lapą. Tačiau mes su jumis suvokiame trečią išmatavimą, kurio nemato dvimatės būtybes. Mes galime sulenkti lapą taip, kad jo priešingi kraštai susiliestų ir taip mes padėtume mažiems padarėliams sutaupyti atstumo ir laiko. Mūsų pasaulyje tokie erdvės sulenkimai yra žinomi kirmgraužos pavadinimu. Gal Kalėdų senelis moka pasinaudoti esančiomis, o gal jo rogės gamina kirmgraužas, vedančias iš vieno namo kito link?
Ar yra dar kokių būdų, kurie leistų Kalėdų seneliui per tokį trumpą laiką pristatyti dovanas vaikams? Leiskite pagalvoti… Eureka! Kalėdų senelis galėtų būti… kvantinis! Taip, taip. Kvantinis Kalėdų senelis galėtų būti vienu metu keliose vietose. Tokie jau tie kvantinio pasaulio stebuklai: elektronai, protonai, atomai gali vienu metu būti keliose vietose. Toks neįtikėtinas kvantinis Kalėdų senelis išspręstų visas su greičiais ir atstumais susijusias problemas. Jis tiesiog aplankytų milijonus pasaulio vaikų vienu metu, iš karto. Tiesa, mokslui belieka sužinoti, kokios būtų tokio Kalėdų senelio dovanos – realios ar kvantinės?
