NASA/EarthKAM.org

Šis stulbinantis Australijos šiaurės vakarų regiono vaizdas (pagr. straipsnio iliustracija) buvo užfiksuotas studento iš Žemės – jis nuotoliniu būdu valdė Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) sumontuotą „EarthKAM“ kamerą.

Plutono para
Foto: NASA nuotr.

NASA/JHUAPL/SwRI

Plutone para yra 6,4 karto ilgesnė nei Žemėje. Šiuos vaizdus užfiksavo zondo „New Horizons“, kuris prie Plutono tarp liepos 7 ir liepos 13 dienos atstumą iki šios nykštukinės planetos sumažino nuo 8 mln. km iki vos 645 tūkst. km, kameromis „Long Range Reconnaissance Imager“ (LORRI) bei „Ralph/Multispectral Visible Imaging Camera“.

Vieniša galaktika
Foto: NASA nuotr.

ESA/Hubble & NASA ir N. Grogin (STScI); Judy Schmidt

Galaktikos MCG+01-02-015 spiralinės vijos tarsi gaubia visą galaktiką. Iš šio vaizdo gali susidaryti įspūdis, kad MCG+01-02-015 kaimynystėje esama nemažai kitų galaktikų, tačiau tai – tik žiauri optinė apgaulė: iš tiesų MCG+01-02-015 yra milžiniško tūrio kosminėje tuštumoje. Tai – viena vienišiausių mums žinomų galaktikų Visatoje.

Malaspinos ledynas
Foto: NASA nuotr.

NASA Earth Observatory

Iš aukšto ledyno slėnio stačiomis sienomis ant santykinai plokščios lygumos išsiliejęs ledyno šlaitas pasklido tarsi blynų tešla keptuvėje. Tai – Malaspina, didžiausias ledyninis šlaitas Šiaurės Amerikoje (ir galimai visame pasaulyje).

Encelado čiurkšlės
Foto: NASA nuotr.

NASA/JPL-Caltech/Space Science Institute

Nors Enceladas ir Saturno žiedai daugiausiai yra sudaryti iš vandens ledo, jų savybės yra labai skirtingos. Mažos žiedą sudarančios dalelės yra per mažos, kad išlaikytų bent kiek vidinės šilumos ir neturi galimybių įšilti, todėl yra geologiniu požiūriu negyvos. Bet štai Encelade veikia jėgos, kurios iki šių dienų kaitina šio palydovo vidų. O kaitinimo rezultatas – ties pietų ašigaliu išsiveržiančios vandens čiurkšlės, kurios yra vos vos įžiūrimos palydovo vaizdo apatinėje dalyje.

Psichedeliškas Plutonas
Foto: NASA nuotr.

NASA/JHUAPL/SwRI

Su zondo „New Horizons“ vaizdais dirbantys mokslininkai, taikydami metodą, vadinamą „esminių komponentų analize“, sukūrė šią netikro spalvinimo Plutono nuotrauką, kuri pabrėžia skirtumus tarp skirtingų šios nykštukinės planetos regionų.

Pavasaris Atlanto vadnenyne
Foto: NASA nuotr.

NASA/Ocean Biology Processing Group, NASA Goddard Space Flight Center

Pavasarinės fitoplanktono kolonijos, matomos šioje nuotraukoje buvo nufotografuotos tarp Folklendo salų vakarinėje pusėje ir Pietų Džordžijos rytuose. Vaizdą užfiksavo NASA ir NOAA agentūrų palydovo „Suomi NPP“ instrumentas „Visible Infrared Imaging Radiometer Suite“ (VIIRS)

Fobas pradeda byrėti
Foto: NASA nuotr.

NASA/JPL-Caltech/University of Arizona

Ilgi ir seklūs grioviai, vagojantys Fobo paviršių, tikriausiai yra ankstyvieji šio Marso palydovo struktūrinio irimo požymiai – po daugelio metų Fobas turėtų subyrėti.

Češyro katinu praminta galaktikų grupė
Foto: NASA nuotr.

Rentgeno spindulių spektras: NASA/CXC/UA/J.Irwin et al; Regimos šviesos spektras: NASA/STScI

Tai yra naujausias „Češyro katinu“ pakrikštytos galaktikų grupės vaizdas, parodantis, kaip 100 metų sulaukusios Alberto Einsteino Bendrosios reliatyvumo teorijos veikimo apraiškos gali tapti naujų šiandienos atradimų pagrindu. Astronomai galaktikų grupę Češyro katinu praminė dėl to, kad ji primena besišypsantį katiną. Kai kuriuos galaktikos katiniškus bruožus sukuria tolimos galaktikos, kurių šviesą ištempė ir išlenkė didžiulės masės sankaupos – veikiausiai didžiąją šios masės dalį sudaro tamsioji materiją, kurios egzistavimą kol kas gebame įžiūrėti tik per jos gravitacinį poveikį.

Parengta pagal digg.com.