„Aplink mus nuolat sklinda signalai. Vieni ateina iš naujų technologijų, kiti – iš pasikeitusių vartotojų įpročių, gyvenimo būdo. Kiekvienas inovatorius turi turėti radarą – kaip prietaisą, kuris padėtų užfiksuoti kažką įdomaus“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto lektorius Eigirdas Žemaitis. Jo nuomone, kaip ir įprastas radaras, inovacijų radaras veikia skirtingais nuotoliais – artimu, vidutiniu ir tolimuoju. Čia ir galima dairytis įkvėpimo, rašoma universiteto pranešime spaudai.

Artimojo nuotolio klausymasis – tai dabarties stebėjimas: kas šiuo metu yra nauja, madinga, tendencinga. „Nesunku pastebėti, kas dabar populiaru: tai įvairios dalinimosi veiklos, robotika, išplėstos realybės projektai ir greitos žinios, kai siekiama tuoj pat viską išmokti ir pačiam padaryti. Norint gerai fotografuoti užtenka parsisiunti programėlę, paspausti mygtuką, uždėti filtrą ir jau yra puikus rezultatas“, – pasakoja VGTU lektorius. Jis akcentuoja, kad artimoji zona kažkada buvo tolimąja, tik dabar pasislinko. Šioje zonoje vienos tendencijos greitai miršta, kitos – išgyvena, vystosi, tobulėja.

Ateitis – šviečiantys rūbai ir gyvosios žėlė šaldytuvai?

Anot E. Žemaičio, vidutinis nuotolis – tai artima ateitis, kurioje inovatoriai išspręs mums dabar aktualias problemas. IT srityje viena tokių yra didelis egzistuojančių tarpininkų – aplikacijų, programėlių, specialių kodų – skaičius. „Žmonės nori paprastumo ir patogumo, kad jiems viskas pavyktų nesirūpinant, kaip tai veikia. Juos erzina, kai norint pamatyti paveikslėlį reikia kažką papildomai instaliuoti ar siųstis. Ateityje to neturėtų būti“, – mano E. Žemaitis.

Kita sritis, kurioje galima tikėtis naujovių, yra žmogiškųjų pojūčių – regos, klausos, uoslės, skonio – atkartojimo ir sustiprinimo elementai. „Vidutiniame nuotolyje svarbu stebėti žmogiškąjį faktorių – ko žmogus nori, kaip jis gyvena, ko jam reikia. Kad ir kokių įspūdingų inovacijų prigalvotume, viskas atsiremia į žmogų, jis yra vartotojas. O žmogui reikia, kad viskas būtų kuo natūraliau, paprasčiau“, – pastebi VGTU lektorius.

Tolimiausias nuotolis – ateitis, kurią visi nori įspėti. „Tai tas pats, kas būrimas iš kavos tirščių. Ateitis nėra nuspėjama – ji yra kuriama. Tačiau tai nereiškia, kad negalima prognozuoti kai kurių dalykų. Iš inovacijų pusės kaip pagrindinius variklius galima išskirti mikro technologijas bei naujas medžiagas, galinčias atnešti pokyčių visose srityse – nuo maisto iki tekstilės – pvz., pasiūlant šviečiančius drabužius“, – pasakoja E. Žemaitis.

Jis taip pat mini įvairius biologinius elementus ir transtechnologijas, kurių esmė yra gamtos ir žmogaus sukurtų technologijų sujungimas. „Puikus transtechnologijų pavyzdys – rusų dizainerio Yuriyaus Dmitrievo „Electrolux Design Lab“ konkurse pasiūlytas šaldytuvas, užpildytas gyvąja žėlė, į kurią tiesiai sudedami produktai“, – pasakoja VGTU dėstytojas. Šį ir kitus pavyzdžius savo pranešimo metu E. Žemaitis pateikė ir lapkričio pradžioje vykusios kūrybinių industrijų konferencijos „What‘s Next?“ klausytojams.

Technologijų skautai, futuristai ir galimi ateities scenarijai

Nors E. Žemaitis pabrėžia, kad ateitis priklauso nuo mūsų, mes patys ją kuriame, atsiranda tokių, kurie nekantrauja pateikti tolimesnių laikų vizijas. Jų dėliojimui naudojami atskiri metodai. Vienas iš jų yra „skautavimas“, kur veikia vadinamieji „technologijų skautai“ – tam tikrų sričių žinovai, kurie universitetuose, mokslo centruose ieško idėjų, domisi, kas ką kuria. Šias idėjas jie bando vystyti, jungti tarpusavyje.

Kitas populiarus būdas – ateities scenarijų kūrimas. „Scenarijai – ateities prognozavimo instrumentas, kuris turi tiksliai apibrėžtą metodiką. Jie sudaromi remiantis konkrečia problema, atsižvelgiant į jai įtaką darančius veiksnius, žiūrint, kokie elementai sudaro tas jėgas bei kaip jie gali keistis. Scenarijai aprašomi kaip tekstai ar kuriami juos atvaizduojantys filmukai“, – pasakoja E. Žemaitis. Kaip vienus pirmųjų ateities scenarijų kūrėjų jis pamini kuro gamintoją „Shell“, kuris nusprendė pasvarstyti, koks žmonių gyvenimas būtų be naftos.

Jei ateitis nenuspėjama, kam reikalingi šie prognozavimai ir scenarijai? „Jie skirti generuoti idėjas. Tolimasis scenarijus gali padėti suvokti, kur link vystosi kažkuri sritis. Iš esmės tai yra akiračio plėtimas“, – teigia VGTU lektorius. Jo nuomone, pasidairyti, ką mąsto ir kokias idėjas generuoja futuristų bendruomenės – ne tik įdomu, bet ir naudinga: „Ten tikrai galima rasti įkvėpimo. Kai kurie scenarijai išties stebina ir žavi. Ateitis bus gera, ji priklauso kūrėjams, o šie padarys ją tokią, kokios norime, apie kokią visi svajojame“.