Kokie jūsų įpročiai? Prausiatės duše kiekvieną rytą ar kelias dienas praleidžiate? Patalynę keičiate kas savaitę, ar tik tada, kai kvapas pradeda nosį riesti? O rankšluosčiai? Naujus, tarsi laikrodukas, pakabinate kiekvieną šeštadienį ar naudojatės jais tol, kol neapmaurojęs lieka tik vienas kampelis?
Gyvename sterilumo laikais. Mūsų muilai yra antibakteriniai. Namų valikliai apkabinėti pažadais, kad jie sunaikins 99,9 proc. mikroorganizmų. Juk mikrobai yra blogai, ar ne?
Bet juk tuo pačiu kai kurie mokslininkai mus bando įtikinti, kad perdėtas švarumas taip pat nėra labai pageidautinas – tai gali būti vienas iš astmą ar alergijas sukeliančių veiksnių. Taigi, ar reikalinga kažkokia pusiausvyra tarp švarumo ir sugyvenimo su mus supančiomis bakterijomis?
Jau nuo XIX a. pabaigos, nuo vokiečių fiziko Roberto Kocho atradimų laikų, žinome, kad tam tikros bakterijos sukelia specifines ligas. Nuo tų laikų sanitarija ir švaros palaikymas dramatiškai pagerino mūsų sveikatą ir gyvenimų trukmę.
Bet blogieji yra ne visi mikrobai. Žinoma, esama bakterijų, kurios sukelia nemalonias ar net mirtinas ligas, bet daugybė jų mums yra gyvybiškai reikalingi ar bent jau naudingi. Pavyzdžiui, jie žarnyne gamina vitaminus, jie, padengdami mūsų odą, apsaugo nuo žalingų mikrobų, jie padeda virškinti maistą.
Organizmo išorėje jie skaido organines atliekas, pagamina net pusę viso planetos deguonies, fiksuoja ore esantį azotą, tokiu būdu leisdami jį įsisavinti augalams ir palaikydami visą planetos gyvybę.
O šiuolaikiniai mokslininkai jau pradėjo skelbti, kad žmonės tapo pernelyg švarūs – tiesiog nesveikai švarūs.
1989 metais britas epidemiologas Davidas Strachanas pirmasis iškėlė idėją, kad kontaktas su infekcijomis vaikystėje užtikrina geresnę apsaugą nuo alergijų vėlesniame gyvenime. Tai – idėja, vadinama „Higienos hipoteze“.
Alergija, paprastai tariant, yra mūsų imuninės sistemos sukvailiojimas: ji nusprendžia, kad kontaktas su nežalingomis medžiagomis žmogui yra mirtinai pavojingas ir atitinkamai sureaguoja. Anot Russelo Sage'o koledžo Niujorke (JAV) biologės Dorothy Matthews, organizmas gali neadekvačiai reaguoti į naudingus mikrobus, nes mūsų imuninė sistema pamiršo, kaip su jais sugyventi taikiai.
Dėl šios priežasties mums derėtų susipažinti su tuo, kaip mikrobai, gyvenantys ant mūsų kūno ir jo viduje, mums gali padėti. „Būtina užtikrinti mikrofloros – simbiotinių nežalingų žarnyne, ant odos ir kitur gyvenančių mikroorganizmų – paveldimumą. Ir reikalingas kontaktas su aplinkos mikrobiologine įvairove“, – sako Londono universitetinio koledžo epidemiologas Grahamas Rookas.
Patogenų naikinimas
Ką darote su vaiko čiulptuku, kuris nukrenta ant žemės? Epidemiologo teigimu, geriau būtų jeigu mama (ar tėtis) jį nuvalytų pati jį apčiulpdama, o ne iš stalčiaus ištraukdama sterilų pakaitinį čiulptuką, nukritusįjį padėdama į indaplovę. Mat įrodyta, kad toks „nuvalymo“ būdas paspartina vaiko mikrofloros raidą, sumažina alergijų išsivystymo tikimybę.
Tokį čiulptukų valymo būdą netgi galima pagrįstai pavadinti „kontakto su bakterijomis terapija“, kuri prasideda nuo maisto. „Maitinkitės įvairiai, pageidautina – ūkininkų produktais“, – teigia G. Rookas. Ir sportuoti jis pataria ne sporto klube, o gamtoje. O manančius, kad šunys yra murzini gyviai, jis taip pat ramina – keturkojai padeda mums padidint mikrofloros įvairovę, tokiu būdu sumažinant alergijos tikimybę.
Tam tikra prasme imuninė sistema yra tarsi ūkininkas. Jis užtikrina, kad mūsų organizme būtų bakterijų, svarbių mūsų raidai, psichologijai, metabolizmui ir netgi smegenų funkcijoms, bet tuo pačiu labai aktyviai „ravi“ - naikina mikroorganizmus, kurie gali sukelti ligas. Nenuostabu, kad mikrofloros įvairovės sumažėjimas siejamas su milžinišku ligų spektru. Kita vertus, kol kas dar nesama įtikinamų mokslinių įrodymų, kad specifinių mikrobų tipo stoka organizme galėtų sukelti konkrečias ligas. „Vieną dieną šias žinias gal ir turėsime. Tačiau tai yra ir techniniu, ir statistiniu požiūriu be galo sudėtingas uždavinys“, – tvirtina G. Rookas.
Su juo sutinka ir kiti specialistai. „Mikroflora yra susijusi su imunitetu, autizmu, alergijomis, autoimuninėmis ligomis, nuotaika ir mūsų centrinės nervų sistemos raida“, – sakė Beckerio profesinio lavinimo mokyklos mikrobiologijos dėstytoja Mary Ruebush. O kontakto su bakterijomis terapija prasideda nuo gimimo akimirkos – vaikai, gimę natūraliu būdu, daug rečiau serga alergijomis nei gimę atliekant Cezario pjūvį, galimai dėl to, kad ant įprastiniu būdu gimusio kūdikio kūno pirmosios patenka jo motinos makšties natūralios bakterijos.
Mūsų kontaktas su gerosiomis bakterijomis gyvenimo pradžioje gali labai smarkiai pasitarnauti mūsų sveikatai, aiškina G. Rookas. Pavyzdžiui, ankstyvas kontaktas su žarnyno mikrobais aktyvina kai kurias imunines ląsteles taip, kad metams bėgant jos nepradeda pernelyg jautriai reaguoti į nežalingus mikrobus. G. Rookas šiuos mikrobus vadina „mūsų senais draugais“. Ir mums jų draugystės stinga, nes neribotas sterilumas reiškia, kad neretai mes tiesiog nebesusiduriame su mikrobais taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai.
Bet šios žinios gali sutrikdyti žmones, kurie daro viską, kad jų gyvenimas būtų kuo sveikesnis. Kaip galima išvengti bakterijų sukeliamų ligų, bet tuo pačiu globoti gerąsias bakterijas? G. Rookas be jokios abejonės nerekomenduoja atsisakyti esminių higienos palaikymo veiksmų – pavyzdžiui, nusiplauti rankas po apsilankymo tualete. Mokslininkai mano, kad nešvarios rankos yra vienas iš pagrindinių būdų perduoti infekcijas tarp žmonių. Be to, kalbant apie rankų plovimą, svarbus ne tik klausimas „kaip dažnai“, bet ir „kaip gerai“. Rankas reikia sudrėkinti, išmuiluoti, nušveisti visus rankų paviršius tą darant bent 15 sekundžių, nuplauti po tekančiu vandeniu ir nudžiovinti, rekomenduoja higienos ekspertai. Rankų šveitimas su muilu padeda mikrobus nuo odos nukrapštyti, o nuplovimas po tekančiu vandeniu – ir apskritai pašalinti.
Tiesa, taip kruopščiai plauti reikia ne kiekvieną kūno lopinėlį. Perdėm kruopštus viso kūno plovimas „sutrikdo normalią florą, kuri palaiko žmogaus sveikatą konkuruodama su žalingais organizmais“, – tvirtina M. Ruebush. „Imuninės sistemos veikimas sterilioje aplinkoje yra tarsi visų dirgiklių panaikinimas smegenims. Ilgainiui imuninė sistema išprotėja, todėl žmonėms, kurie persistengia vengti bet kokio kontakto su aplinka, padažnėja autoimuninių sutrikimų ir alergijų atvejai“, pridūrė mikrobiologė. Ji netgi nerekomenduoja kiekvieną dieną ilgą laiką mikrti duše, nes tokiu būdu nuo odos pašalinamos „gerosios bakterijos“. Tačiau kasdien nusiplauti genitalijas ir visas gausiai prakaituojančias vietas reikėtų. Ir apatinius rūbus pasikeisti kasdien taip pat būtina.
Namų aplinkoje švara turėtų būti palaikoma periodiškai valant viską, ką valyti įmanoma ir netgi tai, ko neįmanoma, o pagal poreikį. Gera higiena – tai ne kassavaitinis itin kruopštus ir visapusiškas namų iššveitimas, o „nuolatinis procesas, kasdienybės dalis, kuomet higieninės priemonės panaudojamos konkrečiai ten, kur reikia ir tada, kai reikia“, – sakė Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos atstovė Sally Bloomfield, vadovaujanti Tarptautiniam moksliniam namų higienos forumui.
Štai, pavyzdžiui, virtuvinės pjaustymo lentos. Jeigu pjaustote daržoves – nieko tokio, jei lentas nuplausite tik po vakarienės. Bet jeigu pjaustote žalią mėsą ar žuvį – nuplauti lentas reikia tučtuojau po panaudojimo, nes kitaip visai šeimai gali kilti infekcijos grėsmė.
Juk jau senokai nustatyta, kad apie 70 proc. vištienos yra užteršta Campylobacter bakterijomis, galinčiomis sukelti apsinuodijimą maistu. Ir jos kuo puikiausiai veisiasi ant neplautų pjaustymo lentų.
Drėgmė – grėsmė
Higienos tyrimai ligoninėse atskleidė, kad pacientų patalynė ir rankšluosčiai yra puikus virusų ir bakterijų platinimo kelias. Ir nors mūsų namai nė iš tolo nėra tokia palanki aplinka evoliucionuoti ypatingai žalingiems patogenams, bet drėgni kilpiniai rankšluosčiai tam tikrų nemalonumų pridaryti gali.
„Mokslinių duomenų, aiškiai nurodančių, kaip dažnai reikėtų keisti lovos patalynę ar rankšluosčius, nėra“, – teigia S. Bloomfield. Tačiau, jos teigimu, esama pakankamai duomenų, kad galėtume pasakyti, kada šie namuose naudojami medvilniniai gaminiai gali kelti infekcijų grėsmę. Ji rekomenduoja patalynę ir rankšluosčius keisti maždaug kartą per savaitę ir jokiu būdu nerekomenduoja dalintis rankšluosčiais ar kitais asmens higienos reikmenimis su kitais žmonėmis.
Šilti ir drėgni audiniai – fantastiškai palanki terpė piktybinėms bakterijoms, tvirtina S. Bloomfield. Štai dėl ko virtuvėje ir vonioje naudojamus audinius idealiu atveju reikėtų keisti po kiekvieno panaudojimo. Ar bent jau „praskalauti ir iškart po to išdžiovinti“, – rekomenduoja S. Bloomfield.
Indų pašluostės, naudojamos indams sausinti po plovimo, yra ideali priemonė paskleisti bakterijas per visus indus – jas reikėtų keisti kasdien. Ar bent jau „reguliariai“. O norint patikimai išnaikinti bakterijas, patalynę ir rankšluosčius reikėtų skalbti 60 ºC temperatūroje arba žemesnėje temperatūroje, jeigu naudojami deguonies pagrindo balikliai.
Kalbant apie tualetus, be abejo, ne pats geriausias žmonių įprotis yra pamiršti uždaryti unitazo dangtį prieš nuleidžiant vandenį. Jeigu manote, kad tai nėra svarbu – žinokite, kad vandens purslai, besitaškantys, nuleidinėjant vandenį esant atidarytam dangčiui, yra puiki bakterijų transporto priemonė.
Pižamos – dar viena silpna grandis asmens higienos grandinėje. Kai kurių apklausų duomenys rodo, kad daugelis žmonių pižamų skalbimo poreikį vertina nosimi: smirdi – į skalbinių dėžę. Iš tikrųjų pižamas ekspertai rekomenduoja keisti bent kartą per savaitę.
Kitaip tariant, mokslininkai nerekomenduoja nei viską šveisti, plauti, skalbti ir balinti tarsi apsėstiems, nei grįžti prie XV a. higienos supratimo ir gyventi lyg kiaulidėje – tereikia pavalyti ten, kur tikrai nešvaru ir nebijoti gerųjų bakterijų. Helsinkio universiteto biologas Ilkka Hanski sako, kad labai svarbu iškišti nosį iš namų, pabūti miškuose ir pievose. „Leiskite savo vaikams pažaisti tose vietose, kur jie galėtų paliesti žemę ar augalus, kuriuose gausu gerųjų bakterijų. Jeigu turite namą su kiemeliu – nepuoselėkite jame idealios vejos, leiskite augti natūraliems augalams, kurios patrumpinkite porą kartų per metus“.
Stiprybė po ligos
Kontakto su bakterijomis naudą rodo moksliniai tyrimai. Vaikai, užaugę aplinkoje, kurios negalima pavadinti ultrasterilia, rečiau sirgo alergijomis ir astmomis. O tam tikros bakterijos taip pat aktyviai saugo mus nuo žarnyno ligų ir netgi kai kurių nerimo sutrikimų bei depresijos.
Panašu, kad sveikiau gyventi gali padėti ir kontaktas su ūkio gyvūnais ir nežalingais, bet gyvybiškai svarbiais dirvoje, vandenyje bei maiste esančiais mikrobais. „Kontaktas su mikrobais yra svarbus skatinant efektyvių reguliacinių kelių, kontroliuojančių uždegimus, raidą“, – tvirtina Šiaurės vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje (JAV) biologinės antropologijos ekspertas Thomas McDade'as.
Jeigu „higienos hipotezė“ yra teisinga, ji gali paaiškinti, dėl ko per pastaruosius 20 metų taip stipriai viršun šovė astmų ir alergijų dažnumas. Žinoma, paaiškinimų gali būti ir kitų: polinkis gerti tik išgrynintą vandenį, piktnaudžiavimas antibiotikais ir, žinoma, mūsų aplinkos permainos – pavyzdžiui, padidėjusi aplinkos cheminė tarša.
„Tikėtina, kad įtakos turi daugelis vakarietiško gyvenimo būdo veiksnių. Antibiotikai sutrikdo naudingųjų mikroorganizmų gyvenimą mūsų kūnuose, tokiu būdu pakenkiant ir imuniniams atsakui“, – sako I. Hanski. Bet už tai jis priduria, kad mokslinių tyrimų duomenys aiškiai rodo: vakcinos nėra žalingos ir alergijų nesukelia.
O M. Ruebush guodžia, kad jei netyčia kada šiek tiek ir apsirgume kokia infekcine liga, pasveikę būtume stipresni. „Tai nėra žinia, kurią norėtų girdėti daugelis žmonių, norinčių skubios farmacinės pagalbos kilus bet kokiems fiziniams nepatogumams. Tačiau kiekvienąkart, kai pasirenkamas greitasis kelias į gerą savijautą, kūnas šiek tiek susilpninamas“.
