Bet neseniai atlikto tyrimo autoriai išsiaiškino, kad tuo žarnyno keistenybės nesibaigia: biologai mano, kad žarnyno gyventojams pilnai aprašyti teks išvystyti visiškai naujos gyvybės formos sąvoką.
Pierre'o ir Marie Curie universiteto (Paryžius) mokslininkai bandė suklasifikuoti mūsų žarnynuose gyvenančius organizmus. Ištyrę 86 genų šeimas mokslininkai aptiko tokias DNR sekas, kurios nuo kitų skiriasi pakankamai, kad kiltų mintis, jog jos nepriklauso nė vienai iš trijų dabar žinomų gyvybės formų.
Šios formos yra skirstomos į bakterijas, archėjas ir eukariotus. Archėjos tam tikrais atžvilgiais yra artimos bakterijoms, tačiau jose vykstantys biologiniai procesai (genų transkripcija ir transliacija) yra panašesni į eukariotų, be to, jos gali išgyventi ekstremalesnėmis sąlygomis nei bakterijos. O eukariotams priskiriami grybai, augalai ir gyvūnai.
Mokslininkai, kuriems vadovavo Philippe Lopezas ir Ericas Bapteste, rado pakankamai rimtą priežastį gyvybės formų sąrašą papildyti ketvirtu įrašu. Tačiau labai svarbu per daug neskubėti – visai gali būti, kad tiesiog genetinė įvairovė tų pačių dabar žinomų gyvybės tipų viduje yra didesnė nei manyta.
Mokslininkų darbą publikavo recenzuojamas žurnalas „Biology Direct“.
Tyrimo metu mokslininkai analizavo mikrobiomų mėginius, kuriuose rado apie 230 000 DNR sekų, susijusių su žinomomis sekomis, priklausančiomis 86 genų šeimoms. Tas pačias sekas jie panaudojo kaip antros, gilesnės analizės starto žymą – tarsi ieškant žmogaus protėvių būtų analizuojamos jo tėvų DNR grandinės – ir rado dar 80 000 mikrobinės DNR grandinių, priklausančių 86 genų šeimoms.
Tačiau šių grandinių bazių sekos maždaug trečdaliu atvejų buvo labai neįprastos – jos tik 60
proc. sutapo su kitomis genų sekomis. Toks milžiniškas genetinis skirtumas būdingas skirtingų gyvybės domenų (pavyzdžiui, bakterijų ir archėjų) atstovams.
Prieš pradedant vystyti ketvirto gyvybės domeno apibrėžimą, mokslininkams reikės išskirti ir išanalizuoti šiuos organizmus laboratorijos aplinkoje, o tai – ne pati lengviausia užduotis. Šiuo metu apie 99 proc. mikrobų laboratorijos sąlygomis neauga – ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko tiek mažai žinome apie šias gyvybės formas. Be to, mikroorganizmai turi polinkį mainytis daugybe genų, tokiu būdu dar didindami sumaištį. Būtent dėl to Curie universiteto mokslininkai savo dėmesį sutelkė ne į konkrečių individų, o į jų šeimų genetinę sandarą – šeimos tarpusavy genais mainosi rečiau.
„Šie rezultatai pabrėžia, koks ribotas yra mūsų supratimas apie pačius įvairiausius mikrobinio pasaulio elementus ir skatina giliau patyrinėti natūralių mikroorganizmų bendruomenes bei jų genetinius išteklius, mat egzistuoja galimybė, kad bus atrastas dar nežinomas gyvybės domenas“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Ir nors iki užtikrinto paskelbimo, kad egzistuoja ketvirtas gyvybės domenas (arba hipotezės paneigimo) dar reikės atlikti daug darbo, besidomintiems biologija tai turėtų būti labai jaudinanti žinia. „Palūkėkime ir sužinosime, kiek neįprasti gali būti organizmai. Mokslininkai žmonių žarnyne aptiko milžinišką mikrobų įvairovę, todėl nesitikėčiau, kad ši aplinka yra nesvetinga ir kitokioms gyvybės formoms“, – sakė E. Baptiste.
