Nenuostabu, kad padirbėti garsiausiame Europos mokslo institute veržiasi specialistai iš viso pasaulio. O kelių tūkstančių CERN darbuotojų būryje šiandien galime rasti ir lietuvių.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Algimantas Juozapavičius, kuriam tarpininkaujant lietuviai ir iškeliauja padirbėti į CERN, skaičiuoja, kad šiuo metu ten dirba 9 mūsų tautiečiai.

Pasak A. Juozapavičiaus, bendradarbiavimas su šiuo Europos mokslo židiniu užsimezgė maždaug prieš 11 metų. Daugiausiai į CERN iš Lietuvos išvyksta IT studentų atlikti praktikos – po dvi grupes per metus.

„Nuo 2004 metų iš viso yra nuvažiavę apie 90 studentų“, − rezultatus susumuoja prof. A.Juozapavičius. Jis džiaugiasi, kad dažnai jį pasiekia geri atsiliepimai apie išvykusius lietuvius.

„Labai gerų atsiliepimų sulaukiau ir apie šių metų pavasario studentus – kad jie dirba net sekmadieniais vietoj to, kad sektų kitų praktikantų pėdomis ir važiuotų į kalnus. Studentai iki išvažiavimo norėjo užbaigti projektą, todėl ir dirbo savaitgaliais“, − pasakoja A. Juozapavičius.

O vėliau geriausi studentai sugrįžta į CERN kaip darbuotojai. A. Juozapavičius atskleidžia, kad CERN dažnai skelbia darbuotojų atrankas įvairiems trumpalaikiams projektams, o kartais paprašo pasiūlyti ir lietuvių kandidatų.

„CERN yra organizacija, kur daromi pasaulinio lygio atradimai. Elementariųjų dalelių srityje jie atlieka didžiausią eksperimentą pasaulyje. Taigi CERN yra unikalus ir duoda naudos tiek mokslininkams, tiek informatikos specialistams. Padirbėti ar atlikti čia praktiką labai naudinga ir dėl to, kad reikia mokintis naujų sričių. Dar vienas dalykas − tarptautinė aplinka. Pavyzdžiui, restorane valgyti susirenka apie pora tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio šalių“, − galimybės padirbėti CERN privalumus pabrėžia prof. A. Juozapavičius.

Tad kaip atrodo darbas CERN, kurio vardas mokslo pasaulyje tariamas taip pat pagarbiai kaip verslo pasaulyje „Google“?

Čia dirbantis lietuvis fizikas Aurelijus Rinkevičius atskleidžia, kad CERN yra tarpinis variantas tarp tarptautinio universiteto ir garsiausių technologinių JAV kompanijų.

Iš universitetų į CERN persikėlė kolegiškumas, bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių specialistų, o iš technologinių kompanijų − pakankamai laisvas darbo grafikas, tarptautiškumas ir rūpestis darbuotojais. Pavyzdžiui, CERN darbuotojai gali nemokamai važinėti dviračiais (išskyrus vasaros mėnesius), jiems rengiamos įvairios konferencijos ir seminarai, veikia įvairiausi klubai, siejantys panašius pomėgius turinčius žmones.

Apie darbą CERN svajojo nuo mokyklos

A. Rinkevičius, kaip ir dauguma kitų lietuvių, į CERN pirmą kartą atvyko 2009 metais atlikti studentiškos praktikos, o 2012 metais čia sugrįžo kaip vieno JAV universiteto doktorantas.

„Kai atlikinėjau praktiką CERN 2009 metais, suradau čia amerikiečių komandą, su kuria norėjau dirbti − tada įstojau į Floridos universitetą ir atvykau 2012 metais kaip doktorantas. Juk CERN yra kaip laboratorija, į kurią atvyksta tūkstančiai mokslininkų iš įvairiausių universitetų ir institutų. Pernai baigiau doktorantūrą, o dabar esu podoktorantūros studijose jau kitame JAV universitete“, − pasakojo A. Rinkevičius.

CERN teritorija
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jis – vienintelis fizikas lietuvis, dirbantis CERN. Visi kiti − informatikai. CERN A.Rinkevičius atsidūrė tik dėl savo iniciatyvos. 2009 metais per draugą sužinojęs apie Lietuvos informatikų ryšius su CERN, susirado prof. A.Juozapavičių ir pasiprašė išsiunčiamas praktikai.

„Dar būdamas mokinys norėjau gilintis į dalelių fizikos sritį ir galvojau apie CERN, nes tai buvo artimiausia vieta, kur buvo galima dirbti pasauliniu lygiu“, − kodėl norėjo patekti į garsiausią Europos mokslo institutą, paaiškino fizikas.

Galimybės Lietuvoje gilintis į dalelių fizikos sritį A. Rinkevičius net nesvarstė, nes, pasak jo, ši disciplina mūsų šalyje labai užguita.

„Turėtum dirbti trigubai daugiau nei bet koks tavo kolega iš Vakarų šalių, nes tavęs niekas nežinotų, tavo universiteto niekas nežinotų, o kolegų, su kuriais galėtum kasdien pasikonsultuoti, neturėtum. Be to, Vilniaus universiteto (VU) vadovybės akimis, būtum darantis kažką nereikšmingo. Tiesa, dabar situacija gerėja, yra keletas fizikų, dirbančių su CERN, bet klimatas VU nėra palankus šiai sričiai, nes senesnės sritys nelabai prileidžia jos prie finansinių ir kitų resursų“, − kodėl darbą dalelių fizikos srityje Lietuvoje jis lygina su profesine „savižudybe“, motyvuoja A.Rinkevičius.

Atvyksta geriausi dalelių fizikos mokslininkai

„CERN − labai atvira demokratiška laboratorija, savo darbo struktūra stipriai primenanti dideles JAV kompanijas, bet tuo pačiu ir universitetą. CERN yra maždaug per vidurį tarp jų. Čia gana nemažai laisvės individams“, − apie darbą garsiame mokslo centre pasakoja A. Rinkevičius.

Jis priduria, kad ta laisvė pasireiškia ne tik atliekant užduotis, bet ir pasirenkant darbo valandas. Pavyzdžiui, darbuotojams, kuriuos oficialiai įdarbinęs ne CERN, o kita mokslinė įstaiga (tokiu būdu įdarbinti visi lietuviai), nėra griežto darbo valandų grafiko.

Jaunas vyras neabejoja, kad darbas CERN labai naudingas, nes būtent čia renkasi geriausi dalelių fizikos specialistai pasaulyje.

„Šiais laikais gali dirbti iš kur nori, bet aplinka labai daug lemia. O šiandien dalelių fizikai būtent CERN yra geriausia aplinka pasaulyje. Pavyzdžiui, neseniai buvo atvažiavęs mano srities teoretikas iš mano universiteto JAV. Yra trys galimybės su juo susisiekti – pirma, rašyti jam laiškus, antra – pas jį nuvažiuoti, trečia – palaukti, kol jis pats atvažiuos į CERN. Be to, čia gali surasti žmonių iš kokio tik nori universiteto. Pastebiu, kad dabar jei kelis kartus nepakartoji to pačio elektroninio laiško, žmonės linkę į jį neatsakyti. Taigi dirbdamas CERN tiesiog susirandi komandos, kurios tau reikia, darbo vietą, užeini ten ir šimtu procentų sulauksi atsako. Tokio bendradarbiavimo neįmanoma turėti nuotoliniu būdu. Apskritai, fizikai labai nesocialūs, todėl bendrauti nuotoliniu būdu yra košmaras“, − šypsosi jaunas mokslininkas.

Pasak A. Rinkevičiaus, dar vienas privalumas, kad dėl CERN reputacijos gali tikėtis atsakymo iš užsienio kompanijų, kurios kitu atveju su tavimi nebendrautų. Sprendžiant kai kurias technologines ar kitokias problemas šie atsakymai labai svarbūs.

Be to, CERN galima atlikti nemažą dalį technologinių operacijų: medžiagų tyrimus, kai kurių elektroninių lustų gamybą/kūrimą ir t.t. „Čia gera terpė technologiniams projektams vystyti ir įgyvendinti. Fizikams konstruojant naują eksperimentą, tai svarbu“, – pasakoja lietuvis.

Aurelijus Rinkevičius su kolegomis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

CERN darbuotojus vertina garsiausios JAV kompanijos

A. Rinkevičius atskleidžia, kad prisipažinęs, jog dirba CERN, dažnai sulaukia susižavėjimo iš aplinkinių – nesvarbu, ar būtų Lietuvoje, ar kitoje šalyje.

„Naujienos gana greitai plinta, todėl žmonėms įdomu, kad dalyvavai ar prisidėjai prie kažkokio naujo atradimo ar reiškinio. Dėl to žmonės žavisi ar jaučia pagarbą sužinoję, kad dirbi CERN“, − pasakoja fizikas.
Tad įrašas gyvenimo aprašyme, kad dirbai CERN, gali ir vėliau atverti daug durų – tiek ieškant darbo akademinėje srityje, tiek didžiausiose pasaulio korporacijose.

„Mes atliekame didelio masto duomenų analizę – šiais laikais tai sparčiai auganti sritis. Kiekviena didelė kompanija nori turėti savo analitikų komandą, kuri padėtų vystyti ar įvertinti jų produkciją, tyrimus, todėl žmonės iš CERN jiems patrauklūs. Jie ieško analitikų, kurie nebijotų duomenų. Šiandien tai aktualu tiek finansų, tiek technologinėms kompanijoms. Taigi įrašas, kad dirbai CERN, galėtų atverti duris ir į tokias kompanijas“, − mano A. Rinkevičius.

Tiesa, pasijusti tarsi didelėje tarptautinėje technologinėje įmonėje galima ir CERN. Pirmiausia, dėl multikultūriškos aplinkos – čia galima sutikti įvairiausių tautybių mokslininkų ir specialistų. Be to, CERN − tarsi atskiras miestelis, kuriame veikia ne tik du restoranai, bet ir darbuotojų vaikams skirtas darželis, įsikūrę bankai, paštas, rengiamos varžybos ir įvairios akcijos, veikia įvairūs klubai, vienijantys panašių pomėgių žmones. Pavyzdžiui, sporto, automobilininkų, programavimo kalbų, šokių, nardymo, muzikos ir kiti būreliai.

O laisvalaikiu CERN darbuotojai gali išnaudoti ir geografinius privalumus. CERN įsikūręs šalia sienos su Prancūzija, tad darbuotojai savaitgaliais mėgsta tyrinėti Šveicarijos ir Prancūzijos miestus bei gamtos objektus, o žiemą užplūsta šalia esančių kalnų slidinėjimo kurortus.