Nešančios raketos ir erdvėlaivio trajektorija eis virš Rusijos europinės dalies šiaurės, Sibiro ir Kamčiatkos. Virš Ramiojoj vandenyno "Kosmos 1" jau turėtų siekti beveik tikslaus apskritimo orbitą 825 km aukštyje.

Erdvėlaivį pagamino Rusijos S. Lavočkino mokslo ir gamybos asociacija, finansais prisidėjo JAV planetų tyrimo draugija "Planetary Society". Keturis milijonus dolerių kainavęs palydovas parodys, ar praktiška valdyti erdvėlaivį Saulės slėgiu.

Po kelių parų orbitoje aparatas išskleis burę - 8 trikampes 15 metrų ilgio tuščiavidures mentes, kuriose yra pripučiamų vamzdelių. Burė bus nukreipta tam tikru kampu į Saulę.

Tuomet aparatą "Kosmos 1" stums Saulės skleidžiamos šviesos dalelės, fotonai, atsispindėdami nuo veidrodinių burių.

Kuo ilgiau Saulės šviesoje galės būti erdvėlaivis, tuo sparčiau jis judės. Tikimasi, kad po 100 parų jis pasieks 16 tūkst. km/h greitį, o po trejų metų - 160 tūkst. km/h.

Tiesa, šis skrydis nebus ilgas. Po mėnesio burės jau bus gerokai apgadintos nuo ryškios Saulės šviesos, vamzdeliai praras juose buvusias dujas, sako konstruktoriai.

Manoma, kad iki to laiko aparatas pasieks aukštą orbitą, bet po to ims palengva artėti prie Žemės, kol galiausiai "Kosmos 1" sudegs Žemės atmosferoje.

Šį erdvėlaivį norėta paleisti dar 2001 metų liepą, bet tuomet startas nepavyko dėl raketos gedimo.

Antradienį būta ir nesėkmės - raketa nešėja sėkmingai pakilo iš Plesecko kosmodromo, bet po šeštosios skrydžio minutės išsijungė trečiosios pakopos variklis. Pasak "Roskosmos" federalinės kosmoso tyrimų agentūros, šitaip atsitiko todėl, kad antroji raketos pakopa neatsiskyrė nuo trečiosios.

Nešančioji raketa "Molnija-M" turėjo išvesti į orbitą karinį ryšių palydovą "Molnija-3K". Raketos nuolaužos aptiktos Tiumenės srityje.