Kaip minėjau, R. Lanca jau žengė pirmą didelį žingsnį šia kryptimi, klonuodamas bantengą – gyvūnų rūšį, kuriai gresia išnykimas. Jo nuomone, būtų gėda, jei leistume išnykti šiai retai jaučių atmainai. Jis svarsto ir kitą galimybę: sukurti naują klonuotą gyvūną, tik priešingos lyties. Žinduolių lytį lemia X ir Y chromosomos, todėl jis yra įsitikinęs, kad, atlikęs tam tikras manipuliacijas su jomis, iš žinduolio kūno galės klonuoti kitą gyvūną, tik jau priešingos lyties. Šitaip zoologijos sodai visame pasaulyje galės su pasigėrėjimu stebėti, kaip seniai išnykusių biologinių rūšių gyvūnai susilaukia palikuonių.
Kartą pietavau su Richardu Dawkinsu iš Oksfordo universiteto, knygos „Savanaudis genas“ (The Selfish Gene) autoriumi, kuris šia kryptimi žengia dar žingsnį toliau. Jis mano: ateis laikas, kai atgaivinsime daug ne tik tų gyvybės formų, kurioms gresia išnykimas, bet ir kurios seniai išnyko.
Pirmiausia jis pažymi, kad genų, kurių išsidėstymo eilės tvarka jau nustatyta, skaičius padvigubėja kas 27 mėn. Todėl, jo apskaičiavimais, ateinančiais dešimtmečiais nustatyti kieno nors genomą kainuos tik 160 dol. Mintyse jis mato tuos laikus, kai biologai nešiosis nedidelį įrankių komplektą, kuriuo galės per keletą minučių nustatyti bet kokio gyvūno genomą. Jis eina dar toliau ir samprotauja, kad 2050 m. vien tik iš genomo galėsime sukurti visą organizmą: „Manau, 2050 m. jau skaitysime gyvybės kalbą. Nežinomo gyvūno genomą įvesime į kompiuterį, ir jis atkurs ne tik gyvūno formą, bet ir su visomis detalėmis pasaulį, kuriame gyveno jo protėviai, įskaitant juos medžiojusius grobuonis ar aukas, kurias patys medžiojo, parazitus ar jų nešiotojus, perėjimo vietas ir netgi jų viltis, baimes.“ Cituodamas Sidney Brennerį, R. Dawkinsas mano, kad atkursime „trūkstamos grandies“ tarp žmonių ir beždžionių genomą.
Tai būtų tikrai įstabus proveržis. Sprendžiant iš fosilijų bei DNR duomenų, nuo beždžionių atsiskyrėme maždaug prieš 6 mln. metų. Kadangi mūsų DNR nuo šimpanzių DNR skiriasi tik 1,5 proc., ateityje kompiuterio programa turėtų išanalizuoti mūsų ir šimpanzių DNR, tada matematinės aproksimacijos metodu nustatyti bendrojo abiejų rūšių pirmtako DNR. Kai hipotetinis bendrojo protėvio genomas bus matematiškai atkurtas, kompiuterio programa atkurs jo išvaizdą ir savybes. Jis tai vadina Lusės genomo projektu. Projektas taip pavadintas pagal pagarsėjusią australopiteko fosiliją.
Jis net samprotauja: kai kompiuterio programa matematiškai atkurs trūkstamos grandies genomą, galbūt bus galima iš tikrųjų sukurti to organizmo DNR, įterpti ją į žmogaus kiaušinėlį, jį perkelti į moters gimdą, ir ji pagimdys mūsų protėvį.
Nors vos prieš kelerius metus toks scenarijus būtų buvęs atmestas kaip absurdiškas, kai kurie pasiekimai rodo, kad jis nėra neįgyvendinama svajonė. Pirma, šiuo metu nuodugniai nagrinėjami kai kurie svarbiausi genai, skiriantys mus nuo šimpanzių. Vienas iš įdomių kandidatų yra ASPM genas, nuo kurio priklauso galvos smegenų dydis. Žmogaus smegenys dėl dar nežinomų priežasčių prieš kelis milijonus metų smarkiai padidėjo. Šio geno mutacijos sukelia mikrocefaliją; tada kaukolė būna maža, o smegenys sumažėja 70 proc. – iki mūsų senųjų protėvių, gyvenusių prieš milijonus metų, smegenų dydžio.
Įdomu, kad šio geno istoriją galima analizuoti kompiuteriu. Buvo nustatyta, kad per pastaruosius 5–6 mln. m., nuo tada, kai atsiskyrėme nuo beždžionių, jis mutavo 15 kartų; tai sutampa su mūsų smegenų padidėjimu. Palyginti su kitais mums giminingais primatais, šis svarbus žmogaus genas kito greičiausiai.
Dar įdomesnis genomo HAR1 regionas, kuriame yra tik 118 raidžių. 2004 m. buvo nustatyta, kad svarbiausią skirtumą tarp beždžionių ir žmonių šiame regione sudaro tik 18 raidžių (nukleorūgščių). Beždžionės ir vištos atsiskyrė prieš 300 mln. m., tačiau bazinės jų poros tame regione skiriasi tik dviem raidėmis. Vadinasi, HAR1 regionas evoliucijos istorijoje iki žmonių pasirodymo buvo labai stabilus. Todėl galimas dalykas, kad genai, padarantys mus žmonėmis, yra kaip tik jame.
Tačiau yra dar įspūdingesnių pasiekimų, kurie R. Dawkinso siūlymą, atrodo, daro įmanomą. Neseniai buvo nustatytas visas mums genetiškai artimiausio kaimyno, seniai išnykusio neandertaliečio, genomas. Galbūt, kompiuteriu analizuojant žmonių, šimpanzių ir neandertaliečių genomus, grynai matematiniais metodais pavyks atkurti trūkstamos grandies genomą.
Apie knygą
„Ateities fizika“. Kaip mokslas 2100 m. keis žmonių likimą ir kasdienį mūsų gyvenimą – Michio Kaku
Dar vienas nuoseklus mokslo populiarintojas savo knygose („Vizijos“, „Neįmanomų dalykų fizika“) talentingai ir patraukliai aprašo ne tik šiuolaikinės fizikos dabartį, bet ir jos ateitį. Kalbėdamasis su 300 geriausių pasaulio specialistų, M. Kaku savo knygoje pasakoja apie svarbiausias fizikos pasaulio tendencijas, kurios pakeis mediciną, kompiuterių mokslą, nanotechnologijas, energetiką, astronautiką ir t.t. Labai plati, fantastiška vizija, pagrįsta naujausiais mokslo pasiekimais. Kalbama ir apie daugybę praktinių pritaikymų.
Apie projektą
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.
LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.
