Šie trys mokslininkai buvo pagerbti už „molekulinio lygmens žemėlapio, rodančio kaip ląstelės ištaiso DNR pažaidas ir apsaugo genetinę informaciją, sudarymą. Jų darbai suteikė fundamentalių žinių, kaip funkcionuoja gyvos ląstelės ir, pavyzdžiui, yra panaudojami kuriant naujus vėžio gydymo metodus“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Mūsų DNR molekulės kiekvieną dieną yra žalojamos ultravioletinės spinduliuotės, laisvųjų radikalų ir kitų kancerogeninių medžiagų poveikio. Tačiau net ir be tokio išorinio poveikio DNR nėra itin stabilios molekulės: kiekvieną dieną organizme įvyksta tūkstančiai savaiminių ląstelių genomo pokyčių. Be to, defektų gali atsirasti vykdant DNR kopijavimą ląstelių dalijimosi metu – o šis procesas žmogaus kūne kasdien vyksta kelis milijonus kartų.
Mūsų genetinė medžiaga į visišką cheminę košę nepavirsta tik dėl tam tikrų molekulinių sistemų, nuolat stebinčių ir taisančių DNR pažaidas – šiemetinės Nobelio chemijos premijos laureatai išsiaiškino tokių sistemų veikimo principus molekuliniame lygmenyje.
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje mokslininkai manė, kad DNR yra itin stabilios molekulės, tačiau T. Lindahlis įrodė, kad DNR molekulės skyla tokiu greičiu, kad gyvybės atsiradimas Žemėje neturėtų būti įmanomas. Šis atradimas tapo pagrindu atrasti molekulinio mechanizmo – bazių iškirpimo pataisos – kuri be perstojo saugo DNR molekules nuo visiško suirimo ir funkcijos praradimo.
Azizas Sancaras aprašė nukleotidų iškirpimo pataisos mechanizmą, kuriuo šalinami ultravioletinių spindulių sukeliami DNR molekulių pažeidimai. Žmonės, gimę su šios DNR taisymo sistemos defektais, būna labiau linkę susirgti odos vėžiu dėl Saulės šviesos poveikio. Be to, ta pati DNR taisymo sistema koreguoja defektus ,atsiradusius veikiant mutageninio poveikio ir kitokioms medžiagoms.
Paulas Modrichas pademonstravo, kaip veikia DNR klaidų, atsiradusių genetinės medžiagos kopijavimo metu (dalijantis ląstelėms), taisymas. Šis mechanizmas – neatitikimų pataisa – tūkstanteriopai sumažina DNR kopijavimo klaidų dažnį. Yra žinoma, kad šios sistemos įgimti defektai ilgainiui sukelia įvairius vėžinius susirgimus.
