Kita vertus, ne ką mažiau juokingai šie žodžiai skamba ir mano lūpose. Ar apskritai įmanoma sustabdyti artėjančią senatvę ir tokius dainos žodžius iš svajonės paversti realybe? Kokiais būdais tą įmanoma padaryti?
Svarbi sveika mityba
Vis dar gyvenu su tėvais, tad mano skrandžio turinys, dienos režimas iki šiol yra jų rūpestis. Tenka kramsnoti namuose rastą maistą ir nesukti dėl to galvos. Tokią savo kasdienybę išdėsčiau ir dietologei Eugenijai Časaitytei. Paradoksalu, jog apie sveikos gyvensenos ir senėjimo ryšį kalbėjomės gardėsiais kvepiančioje kavinėje – dėl pacientų gausos pašnekovė laiko galėjo skirti tik per pietų pertrauką.
Dietologė E. Časaitytė jau pokalbio pradžioje sužlugdė mano viltis rasti amžinos jaunystės receptą. Jos manymu senėjimo neįmanoma sustabdyti, galima tik jį pavėlinti: „Jokie maisto produktai nesustabdys senėjimo. Tačiau kokiomis ligomis sirgsime, kaip kokybiškai praleisime senatvę, priklauso būtent nuo mūsų gyvenimo būdo.“
Akivaizdus faktas, jog nuo mitybos priklauso sveikata ir gyvenimo trukmė. Tą patvirtina ir mitybos ekspertė – gyvenimo būdo tobulinimą siūlo pradėti nuo mitybos pokyčių. Jos teigimu, jei žmogaus valgymo įpročiai remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos režimo, tai ji bus ne tik sveika, padės išsaugoti sveikatą bei jaunystę, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti.
Šiuos dietologės žodžius patvirtina ir „Pasaulio sveikatos organizacijos“ (PSO) tyrimai. Nustatyta, kad ilgiau gyvena tie žmonės, kurie, palyginus su bendraamžiais, vartoja mažiau kalorijų ir palaiko pastovų svorį. „Kuomet žmogus nutunka, apkraunama širdis, kraujagyslės, sąnariai. Tokiu būdu skatinamas daugelio organų bei audinių senėjimas“, – teigė E. Časaitytė.
Pašnekovė pažėrė begalę patarimų, galinčių padėti išlaikyti ne tik jaunatvišką sielą, bet ir kūną. Ji pataria vengti gyvūlinės kilmės riebalų (riebi mėsa, lašiniai, dešra, riebūs pieno produktai), transizomerinių riebalų (margarinas, kepiniai, gruzdinti maisto produktai), valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, riešutų, sėklų bei ankštinių daržovių. „Šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai, kovoja su laisvaisiais radikalais, nestabiliomis deguonies formomis, pažeidžiančiomis ląstelę. Taigi, apsaugo nuo senėjimo ir lėtinių ligų“, – pasakojo dietologė.
Keistis palaipsniui
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be sultingos, riebios šoninės ar rytinės bandelės su sviestu. Dietologės manymu, tokių ir kitų panašių skanėstų įmanoma atsisakyti, tik viskas turi būti vykdoma palaipsniui: „Jei nebuvo valgymo režimo, būtina planuoti mitybą, valgyti bent 3 kartus per dieną. Jei buvo valgoma dideliais kiekiais, mažinti porcijas, jei trūko įvairovės – paįvairinti.“
Specialistė pabrėžia, jog svarbiausia nepasiduoti šiais laikais tokiems populiariems senėjimo stabdymo būdams kaip vegetarizmas ar veganizmas. Ji teigiamai vertina žmonių pasiryžimą 3-4 dienas per savaitę pabūti vegetaru ar veganu, svarbiausia neperžengti šių dienų ribos: „Žinoma, galima būti vegetaru, bet reikia išnagrinėti ir mokėti suderinti savo mitybą, sugebėti pakeisti vienus maisto produktus kitais, o neretai žmonės nesugeba patys šių dalykų kontroliuoti.“
Kaip teigia specialistė, kiekvienas žmogus turi palaipsniui išmokti rūpintis savimi, planuoti savo darbo, poilsio, mitybos režimus, nepamiršti išgerti bent 1000 ml vandens per dieną, skirti dėmesio fiziniam aktyvumui: „Manau, kad tokių taisyklių besilaikantis žmogus turi didesnę tikimybę nugyventi ilgesnį, kokybiškesnį gyvenimą.“
Stebuklingas skalpelis
Dykinėtojai ar tiesiog žmonės, praradę viltį po kasdienių treniruočių, dietų ar įmantrausių senėjimą stabdančių kremų teplionių, beldžiasi į plastikos chirurgo kabineto duris. Vienas iš juos čia pasitinkančių gydytojų – viso pokalbio metu šypsojęsis Darius Jauniškis.
Pajuokaudamas plastikos chirurgas pasiūlo man išbandyti kabinete esantį lankytojų apžiūros krėslą: „Galėsite jaustis kaip pacientė“. Šią kėdę išbando ne viena dešimtis žmonių – daktaras per savaitę atlieka apie 10-14 operacijų, iš jų 40-50 proc. skiriama grožio procedūroms.
Pokalbio metu supratau, jog plastikos chirurgai gali įvykdyti bene visus pacientų norus, nes šios operacijos apima visą žmogaus kūną, tad senėjimą galima be vargo sustabdyti. Jei trukdo nutįsusi pilvo oda – atliekama pilvo plastika, jei trukdo riebalų sankaupos – galima jas nusiurbti, jei neramina susenęs veidas – galima jį atjauninti bei atlikti nosies plastiką, jei amžių išduoda nukąrusios krūtys – jas kilstelti ir padidinti.
Šią mano nuomonę D. Jauniškis suskubo pakeisti. Jis teigia, jog ribos egzistuoja, senėjimo neįmanoma sustabdyti ir jis vyksta bet kokiu atveju, tik klausimas – kokiu greičiu? „Plastikos chirurgai nesustabdo senėjimo, jie gali nebent šiek tiek pakoreguoti jo pasekmes. Kartais į senėjimo procesus įsikišama taip stipriai, jog viskas pradeda atrodyti šiek tiek juokingai“, – teigė gydytojas.
Lietuviai operacijų bijo
Remiantis „International Society of Aesthetic Plastic Surgeons (ISAPS)“ tyrimais, visame pasaulyje pernai net 15 mln. žmonių atliktos grožio tobulinimo operacijos. Visgi tokios procedūros Lietuvoje ne tokios populiarios, kaip kad užjūrio valstybėse. „Brazilijoje, Argentinoje plastinės operacijos yra ypač populiarios. Čia žmonės gali atiduoti paskutinius pinigus už grožio procedūras, jiems atrodyti jaunai ir gražiai yra būtinybė. O Lietuva vis dar yra kuklių žmonių kraštas, kuriame niekas nenori skelbtis, jog jiems buvo ar bus atliekamos tokios procedūros“, – pasakojo gydytojas D. Jauniškis.
Tačiau pacientų netrūksta – plastikos chirurgas turi ir septyniasdešimties metų pacienčių, kurioms atliekamos grožio operacijos, tokios kaip vokų patempimas ar krūtų didinimo operacija. Pati vyriausia pacientė, kuriai buvo atlikta operacija, buvo 104 metų moteris. „Tiesa, jai buvo atlikta ne grožio tobulinimo operacija, tačiau ją visuomet pateikiu kaip pavyzdį pacientams, kurie būdami šešiasdešimtmečiais mano esantys per seni bet kokiems pokyčiams.“
Gydytojas teigia, jog dalis apsilankančių pacientų dažnai turi dismorfofobijos sindromą, nori ne tik sustabdyti senėjimą, bet ir besąlygiškai tapti tobulais. Tokie žmonės bet kokiu atveju nėra patenkinti savo kūno išvaizda, jiems nepadeda jokie išvaizdos pokyčiai: „Reikia atskirti pacientus, kurie nori labai minimalių išvaizdos pokyčių, kurių galima nekeisti ir nevykdyti operacijos. Dažniausiai stengiamės operaciją atidėti kiek galima vėlesniam laikui, išvengti skalpelio pjūvių.“
Paklausus, ar toks senėjimo būdas apskritai yra etiškas bei reikalingas, gydytojas atsakė, jog tai yra natūralus žmonių noras būti amžinai jaunais: „Jei žmogus jaučiasi jaunas širdyje, tokiu siekia atrodyti ir išorėje. Tačiau manau, jog plastikos chirurgai turėtų būti paskutinė grandis senėjimo pristabdymo procese.“
Vaikščiojantis jaunystės šaltinis
Vaikystėje svajojau turėti seserį dvynę, su kuria galėčiau dalintis rūbais, žaislais ar vaikiškomis paslaptimis. Šiais laikais bene kiekvienas norėtų turėti antrininką, kuris taptų ne draugu, o amžinos jaunystės užtikrintoju – ląstelių ir organų šaltiniu.
Mokslininkai tikina, jog panašūs norai gali išsipildyti jau per ateinančius keliasdešimt metų – 2001 m. (2001-12-25) pirmą kartą klonuota žmogaus embriono ląstelė. „Apie 2027 m. gali būti pradėta įgyvendinti regeneracijos idėja – pradžioje išorinių (rankų, kojų) pasistemių, o vėliau, po 2030 m., ir vidinių organų (inkstų, kasos ir kt.). Žmonijos laukia klonavimo sukelta medicinos revoliucija“, – teigia Infomacijos vartotojų asociacijos prezidentas Algirdas Kancleris.
Kaip teigiama doc. Iraidos Jakušovaitės ir doc. Aleksandro Vitkaus knygoje „Naujos technologijos medicinoje ir etika“, klonavimo perspektyva yra labai gundanti: klonas gali būti naudojamas kaip ląstelių telkinys, organų bankas kitiems individams. Be to, klonuotos ląstelės, naudojamos moksliniams tyrimams, gali pasitarnauti vystymosi procesui suprasti ir genetinio aparato tyrinėjimams. Tokiu būdu kiekvienas žmogus pagaliau galėtų sustabdyti ne tik ligas, bet ir patį senėjimo procesą.
Tačiau, mokslininkų manymu, šiuo metu nereikia įsivaizduoti, kad jau rytoj pradėsime kopijuoti asmenybes. Kaip teigiama jau minėtoje knygoje, dirbtinai sukurti klonai turės pradėti savo gyvenimą kaip ir visi normalūs žmonės: jie turės būti išnešioti moters kūne, vėliau turėtų gimti kaip ir visi vaikai, paskui pereiti kūdikystės, vaikystės laikotarpius ir tik tada taptų brandžiomis asmenybėmis, kuriomis galima naudotis mokslo tikslais. Tad antrininkų eros gali tekti luktelti šiek tiek ilgiau.
Ar etiška naudotis klonu?
Atrakcionuose įsikūręs veidrodžių kambarys vienus žavi, kitus – baugina. Niekada nepraleidžiu progos apsilankyti šioje patalpoje, smagu aplink išvysti tokią begalę savo atspindžių. Bet jei šis kambarys pavirstų į realybę ir žinočiau, kad kažkur netoliese gyvena mano antrininkai, visas smagumas ir linksmumas pradingtų.
Toks pavyzdys padeda iliustruoti ir pagrindinę klonavimo problemą. Ar tikrai žmogus galėtų ramiai gyventi žinodamas, jog toje pačioje planetoje gyvena dar keli jo klonai? Ar nebijotų jų sutikti gatvėje? Apskritai, ar etiška siekti amžinos jaunystės, žudant žmogiškosios prigimties būtybę?
Pirmoji klonuota avelė Dolly gimė po daugybės bandymų, kuomet 29 kiaušinėliai buvo implantuoti trylikai surogatinių mamų. Jei tai bandysime pakartoti su žmogaus klonavimu, kiekviena surogatinė mama turėtų tverti skausmus, klinikines – fizines ir psichologines – pasėkmes, o norimas rezultatas nebūtinai bus pasiektas.
Šią problemą nagrinėja mokslininkas Stephenas Levickas knygoje „Buvimas klonu“. Jis pateikia pavyzdį, kaip autoavarijoje žuvusio vaiko tėvai iš likusių atžalos genų sukuria kloną. „Toks vaikas ne tik kęstų psichologinius sunkumus, bandydamas nustatyti savo tapatybę. Jis turėtų užpildyti niekada nematyto sesers ar brolio batukus, tapti jo pakaitalu“, – teigia S. Levickas.
Britų mokslininkas Ianas Wilmutas teigia, jog žmonių klonavimas dėl tokių etiškų dilemų apskritai turėtų būti neįgyvendintas. Tačiau tikėtina, jog ateityje antrininkų karta atras savo vietą visuomenėje ir bent iš dalies padės palengvinti žmonių gyvenimus.
Neverta stengtis
Paklausiau močiutės, kokie senėjimo stabdymo būdai jai atrodo veiksmingiausi. Nustebau išgirdusi atsakymą, kad tokie būdai paprasčiausiai neegzistuoja: „O kam stabdyti senatvę? Pabuvau jauna ir užteks, dabar tavo eilė būti jaunai.“
Šią močiutės mintį patvirtino ir visi mano kalbinti pašnekovai. Visu šimtu procentų senėjimo neįmanoma sustabdyti, pasitelkus sveiką gyvenseną ar plastikos chirurgiją galime tik pristabdyti šį procesą, o klonavimui šiuolaikinė visuomenė tiesiog nėra pasirengusi.
Supratau, jog pats senėjimo stabdymo procesas užima per daug laiko, juk stabdome tam, kad gyventume kuo ilgiau. Tad stengtis neverta, o dainos „Forever Young“ tekstas ir turėtų likti tik dainos žodžiais.
