Vos prieš kelis mėnesius NASA skelbė Encelade pastebėjusi hidrotermines versmes, kurių analogai Žemėje, manoma, buvo vienas iš esminių veiksnių, leidusių atsirasti gyvybei.
Patvirtinti, kad po visu Encelado paviršinio ledo sluoksniu yra skystas vanduo, padėjo zondas „Cassini“, paleistas 1997 metais, o prie Saturno priartėjęs 2004 metais. Šio zondo stebėjimo duomenys mokslininkams leido išmatuoti Encelado svirduliavimą Satuerno orbitoje – tai yra „paaiškinama tik tuo, kad išorinis sluoksnis nėra tvirtai prišalęs prie vidinio“.
Enceladas – tai vienas iš nedaugelio Saulės sistemos kūnų, kuriuose galima stebėti skysto vandens čiurkšles, šaunančias iš paviršiaus. Jau netrukus po to, kai „Cassini“ pasiekė Saturną, gautas patvirtinimas: Encelade skysto vandens tikrai yra ir jis prasiveržia į paviršių. Bet nors ankstesniais tyrimais buvo gauta užuominų, jog po šio palydovo lediniu paviršiumi gali plytėti skysta jūra, buvo manoma, jog vandens telkinys tikriausiai yra lęšio formos, galbūt jis užima tik dalį paviršiaus.
„Tai buvo sudėtinga užduotis, kurios išnarpliojimui prireikė kelių stebėjimo metų ir skaičiavimų, aprėpiančių įvairias mokslo šakas, tačiau esame tikri, kad mūsų atsakymas yra teisingas“, – sakė pastarojo tyrimo vadovas, „Cassini“ vaizdinimo grupės atstovas Peteris Thomasas, dirbantis Kornelio universitete (JAV)
Mokslininkai kruopščiai matavo Encelado judėjimą ir ilgainiui atrado, kad Saturno gravitacija palydovą orbitoje šiek tiek „varto“. Pasinaudodami šia informacija, jie sukūrė Encelado vidaus sudėties modelį. Jeigu šio kūno paviršius ir branduolys būtų sujungti nejudamai, stabilizuojanti palydovo masė būtų per didelė ir svyravimas būtų kur kas mažiau pastebimas. Vienintelis dalykas, kuris gali paaiškinti tokio stiprumo svyravimą, kokį stebėjo mokslininkai – tai skysto sluoksnio, skiriančio ledinį paviršių ir kietą branduolį, egzistavimas.
Bet tuo „Cassini“ atliekami Encelado stebėjimo darbai toli gražu nėra baigti. Zondas spalio pabaigoje prie palydovo priartės neįtikėtinai mažu – vos 49 km – atstumu nuo Encelado paviršiaus ir kirs vieną iš geizeriu išmestos medžiagos sušalusį debesį.
Beje, Enceladas – ne vienintelis Saulės sistemos kūnas, kuriame po ledo sluoksniu plyti vanduo. Panaši yra ir Europa, Jupiterio palydovas – NASA jau dabar planuoja tiriamąsias misijas į šį užšalusį kūną. Praėjusį kovą NASA patvirtino, kad dar vienas Jupiterlio palydovas – Ganimedas – taip pat slepia vandenyną po paviršiumi. Vandens egzistavimo įrodymų esama ir daugybėje kitų planetų bei palydovų. Atrodo taip, tarsi jo yra visur – tereikia gerai paieškoti.
