Mokslininkas tvirtina jau atradęs chirurgą, kuris atliks prieštaringai vertinamą procedūrą, o savanoris pacientas jau kurį laiką laukia, kol jo galva bus prisiūta prie donoro kūno.
„Kai supratau, kad galiu dalyvauti kažkame tikrai didelio ir svarbaus, abejonių neliko ir pradėjau dirbti šia kryptimi. Vienintelis dalykas kurį jaučiu – tai malonaus nekantrumo jausmas, tarsi visą gyvenimą būčiau ruošęsis kažkam svarbaus, o dabar tai pradeda vykti“, – sakė V. Spiridonovas.
Bet kuri chirurginė procedūra yra susijusi su rizikomis ir neapibrėžtumu – o šiuo atveju grėsmės yra daug kartų didesnės nei atliekant kitas, labiau įprastas operacijas. Ar medikai sugebės galvos smegenis sujungti su nugaros smegenimis? Ar neįvyks imuninė atmetimo reakcija? Nors medicinos pažanga leido sumažinti transplantuojamo organo atmetimo riziką, sėkmė toli gražu nėra garantuota, nes iki šiol joks chirurgas nėra sėkmingai sujungęs galvos ir nugaros smegenų. Su visomis šiomis rizikomis V. Spiridonovas yra supažindintas – ryžto siūlytis šiai operacijai tai nemažina.
„Pagal S. Canavero skaičiavimus, jeigu viskas vyks kaip planuojama, dvejų metų pakaks patikrinti visiems mokslinių duomenų skaičiavimams ir procedūros smulkiam planavimui. Tai ne lenktynės. Be jokios abejonės, operacija bus atliekama tada, kai ir chirurgas, ir visi ekspertai bus 99 proc. užtikrinti jos sėkme“, – sakė V. Spiridonovas.
Operaciją turėtų atlikti Xiaopingas Renas – Kinijos Harbino medicinos universiteto neurochirurgas. X. Renui galvos persodinimo operacijos nėra naujovė – jis jų atlikęs net tūkstančiui skirtingų pelių. Po 10 valandų trunkančios procedūros graužikai paprastai gebėdavo kvėpuoti, gerti ir netgi matyti. Deja, visos pelės po operacijos išgyvendavo vos po kelias minutes.
Nors X. Renas pelių operacijas vykdo tik kelis pastaruosius metus, iš tiesų pirmasis sėkmingas galvos persodinimas įvyko beveik prieš 50 metų. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje dr. Robertas White'as, Keis Vestern rezervo Medicinos mokyklos chirurgas dr. Robertas White'as vienos makakos galvą sėkmingai perkėlė ant kitos kūno. Po procedūros beždžionė išgyveno devynias dienas – mirtis ištiko dėl imuninės sistemos atmetimo reakcijos. O kadangi galvos ir nugaros smegenys sujungtos nebuvo, žemiau galvos makaka buvo paralyžiuota.
Ateinančius dvejus metus italas mokslininkas ir kinas chirurgas ruošis sudėtingai, net 36 valandas truksiančiai operacijai. Po galvos smegenų atskyrimo nuo nugaros smegenų – bene rizikingiausios ir atsakingiausios visos operacijos dalies – galva bus perkelta ant donoro kūno. Ir teks atlikti patį sudėtingiausią darbą: sujungti nugaros ir galvos smegenis.
Daugelis medicinos profesionalų galvos persodinimo operaciją vertina prieštaringai – kai kurie teigia, kad tai yra neįmanoma. Ir nors išgyvenimo po tokios operacijos tikimybė yra ganėtinai menka, sėkmės atveju galima tikėtis, kad tai taps galimybe suteikti fizinę nepriklausomybė žmonėms su itin sunkia negalia. Kai kuriems žmonėms – tokiems, kaip V. Spiridonovas – rizikuoti atrodo verta.
