„Jei jaučiatės, kad patekote į juodąją bedugnę – nepasiduokite. Yra būdas ištrūkti“ – pirmadienį viešos jo paskaitos Stokholme (Švedija) pasiklausyti atėjusiems žmonėms sakė vienas žinomiausių pasaulyje fizikų. Antradienį fizikas skaitė pranešimą Stokholmo KTH Karališkajame technologijų institute, Hawkingo spinduliuotei skirtoje konferencijoje.
Tikriausiai žinote, kad juodosios bedugnės – tai žvaigždės, kurios, veikiamos savo pačių gravitacijos, įgriuvo ir sukūrė tokią galingą gravitacijos jėgą, kad nuo jų pabėgti negali net šviesa. Manoma, kad viskas, kas patenka į juodąsias bedugnes, suplėšoma ir sutraiškoma milžiniškų gravitacijos jėgų ir išoriniam pasauliui yra prarasta visiems laikams.
Bet galbūt negirdėjote, kad fizikai jau 40 pastarųjų metų ginčijasi, kas nutinka informacijai apie į juodąją bedugnę įkritusių objektų fizikinę būseną. Kvantinės mechanikos dėsniai byloja, kad ši informacija negali būti sunaikinta, tuo tarpu bendroji reliatyvumo teorija tvirtina priešingai – šis dviejų teorijų ginčas yra vadinamas informacijos paradoksu.
Dabar S. Hawkingas aiškina, kad ši informacija į juodąją bedugnę apskritai niekada net nepatenka. „Keliu idėją, kad informacija saugoma ne juodųjų bedugnių viduje, kaip būtų galima tikėtis, bet jos pakraštyje, ties įvykiu horizontu“, – sakė fizikas.
Įvykių horizontas – juodąją bedugnę supanti sfera, žyminti ribą, iš už kurios ištrūkti nebegali niekas – net šviesa. S. Hawkingas kelia idėją, kad informacija apie daleles, kertančias įvykių horizonto ribą link bedugnės, yra ištransliuojama į savotišką hologramą – trimačio objekto dvimatį nusakymą. „Idėjos pagrindas – kad super-transliacijos yra į vidų patenkančių dalelių holograma. Todėl jose yra visa informacija, kuri šiaip jau būtų prarandama“, – aiškina mokslininkas.
Bet kuo tai naudinga norint ištrūkti iš juodosios bedugnės? Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje S. Hawkingas pristatė Hawkingo spinduliuotės koncepciją – mintį, kad juodosios bedugnės dėl kvantinių svyravimų skleidžia fotonus. Iš pradžių jis tvirtino, kad ši spinduliuotė nekoduoja informacijos iš juodosios bedugnės vidaus, tačiau 2004 metais persigalvojo ir pareiškė, kad informacijai įmanoma ištrūkti su tokia spinduliuote, rašo newscientist.com.
Šio proceso mechanizmas iki šiol buvo paslaptis, tačiau S. Hawkingas mano, kad sugebėjo tą paslaptį atskleisti. Naujoji jo teorija aiškina, kad Hawkingo spinduliuotė, sklisdama iš juodosios bedugnės ir kirsdama įvykių horizonto ribą, su savimi gali „prigriebti“ informaciją, esančią ties įvykių horizontu. Tiesa, nesitikėkite, kad kas nors sugebės pasiųsti žinutę iš juodosios bedugnės vidaus. „Informacija apie į juodąją bedugnę patenkančias daleles yra grąžinama, tačiau tik chaotišku, beverčiu pavidalu. Taip išsprendžiamas informacijos paradoksas. Vertinant iš praktinės pusės ši informacija yra prarandama“.
Praėjusiais metais S. Hawkingas nustebino savo pareiškimu, kad „juodųjų bedugnių nėra“ – nors tikroji šio teiginio prasmė yra kiek sudėtingesnė, mat jis tik pasiūlė pakeisti įvykių horizonto sąvoką kita, susijusia menamo horizonto sąvoka. O ši idėja apie informacijos ištrūkimą iš juodosios bedugnės yra suderinama su pernykšte idėja, kuri fizikams teoretikams nebuvo tokia jau didelė naujiena, sakė Šiaurės Europos teorinės fizikos instituto Stokholme mokslininkė Sabine Hossenfelder, išklausiusi fiziko paskaitą.
Išsamesnio naujosios teorijos išaiškinimo reikėtų tikėtis artimiausiomis dienomis, kuomet vienas S. Hawkingo kolegų, Malcolmas Perry, pristatys išplėstą teorijos versiją, o visa mokslininkų grupė ateinantį mėnesį publikuos teoriją aprašantį mokslinį darbą. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad S. Hawkingas taikosi paneigti teiginį, jog patekus į juodąją bedugnę ištrūkti neįmanoma. Anot mokslininko, įmanoma netgi tai, kad informacija apie materiją, patenkančią į juodąsias bedugnes, ištransliuojama į lygiagrečias visatas.
„Šios paskaitos esmė yra ta, kad juodosios bedugnės nėra tokios juodos, kaip jas bandoma nudažyti. Tai nėra amžini kalėjimai, kaip apie jas anksčiau manėme. Dalykai iš juodosios bedugnės gali išsprukti ir į išorę, ir, galimai, į kitas visatas“, – tikino S. Hawkingas.
