Nuotraukos užfiksuotos DCOVR zonde sumontuota „Earth Polychromatic Imaging Camera“ (EPIC) kamera, kurios jutiklis yra 4 MP raiškos ir kuri gali atlikti ir teleskopo vaidmenį. Fotografavimo atstumas – 1 milijonas mylių (1,6 mln. km) nuo Žemės. Šioje pozicijoje tarp Saulės ir Žemės esantis zondas atlieka savo pirminę misiją – realiu laiku stebi Saulės vėją ir informaciją perduoda Nacionalinei vandenynų ir atmosferos administracijai (NOAA).
EPIC kamera nuolat mato pilnai apšviestą Žemės rutulio dalį ir stebi ozono sluoksnį, augmenijos tankį, debesų aukštį, atmosferoje esančius aerozolius. Kitą mėnesį, kai EPIC pradės reguliarius Žemės stebėjimus, į mūsų planetą bus persiųsti vaizdai, suteiksiantys galimybę tirti minėtų tyrimo objektų pasiskirstymo skirtumus visoje planetoje. O štai tokios nuotraukos – Mėnulis, praskrendantis tarp zondo ir Žemės – bus fiksuojamos maždaug dukart per metus.
Šias nuotraukas DSCOVR nufotografavo liepos 16 dieną, kai Mėnulis judėjo virš Ramiojo vandenyno ties Šiaurės Amerika. Nuotraukoje šiaurės ašigalis yra viršutiniame kairiame kampe.
Pirmosios Mėnulio tamsiosios pusės nuotraukos buvo užfiksuotos dar 1959 metais, kai sovietinis zondas „Luna 3“ detaliai tyrinėjo mūsų palydovo nematomą pusę. Į Žemę nuolat atgręžta ta pati Mėnulio pusė, kas reiškia, kad Mėnulio orbitos periodas sutampa su jo sukimusi apie savo ašį.
2008 metų gegužę NASA zondas „Deep Impact“ buvo nufotografavęs panašų Žemės ir Mėnulio vaizdą iš 50 mln. km atstumo. Anuomet gautuose vaizduose matėsi, kaip Mėnulis praskrieja tarp zondo ir dalinai apšviestos Žemės.
EPIC nuotraukoms „natūrali spalva“ suteikiama Žemėje, kombinuojant tris skirtingas monochromines (juodai baltas) ekspozicijas, užfiksuotas viena po kitos. EPIC fiksuoja 10 nuotraukų seriją naudojant siauro spektro šviesos filtrus – nuo ultravioletinio iki beveik infraraudonojo. Per tokius filtrus fotografuotos nuotraukos panaudojamos įvairiais moksliniais tikslais. Spalvotiems vaizdams panaudojamos nuotraukos, fotografuojamos per raudonos, žalios ir mėlynos spalvos filtrus.
Laiko tarpai tarp skirtingų vaizdų fiksavimo yra apie 30 sekundžių, todėl dešinėje Mėnulio pusėje galima įžiūrėti silpną „vaiduoklį“: kadangi tarp pirmos (raudonos) ir paskutinės (žalios) nuotraukos Mėnulis šiek tiek pasislenka Žemės atžvilgiu, dešinėje Mėnulio pusėje matosi plonutė žalia juostelė. Tuo tarpu kairėje Mėnulio pusėje galima įžiūrėti mėlynos ir raudonos spalvos šešėlius.
Tamsiojoje Mėnulio pusėje matomos didžiulės tamsios bazalto plynės (jūros). Ryškiausiai matomi Mėnulio bruožai yra viršutinėje kairėje dalyje matoma Maskvos jūra ir apatinėje kairėje dalyje esantis Ciolkovskio krateris.
„Stebėtina, kad Žemė yra kur kas šviesesnė už Mėnulį. Mūsų planeta yra tikrai žibantis objektas tamsiame kosmose, lyginant su Mėnulio paviršiumi“, – sakė DSCOVR projekto mokslininkas Adamas Szabo, dirbantis Goddardo kosminių skrydžių centre.
Kai kitą mėnesį EPIC pradės savo įprastinį darbą, todėl NASA galės kasdien džiuginti žmones spalvotais Žemės vaizdais, kurie bus talpinami specialiai tam skirtoje viešai prieinamoje svetainėje. Nuotraukos svetainėje atsidurs per 12-36 val. nuo jų užfiksavimo.
