Norėčiau paaiškinti. Būtent dėl lytinių santykių biologinė evoliucija kaupia informaciją, nes sujungia skirtingų individų genus. Taigi vienoje būtybėje įvykusi mutacija gali suvienyti jėgas su kitame individe įvykusia mutacija. Aiškiausia analogija būdinga bakterijoms, kurios keičiasi genais, tuo pat metu nesidaugindamos, – štai iš kur jų gebėjimas įgyti imunitetą kitų rūšių antibiotikams.

Jei mikrobai prieš kelis milijardus metų nebūtų pradėję keistis genais, ir gyvūnai nebūtų to tęsę lytiniais santykiais, visi genai, kurie sukuria akis, niekada nebūtų susitikę viename gyvūne; genai, sukuriantys kojas, nervus ar smegenis, – taip pat. Kiekviena mutacija būtų likusi atskirta savo linijoje ir negebėtų atrasti sinergijos džiaugsmų. Įsivaizduokite, kaip karikatūriškai atrodytų, jei vienos žuvies išsivystytų plaučiai, kitos – galūnės, bet nė viena neišliptų į sausumą. Evoliucija gali vykti ir be lytinių santykių, bet daug daug lėčiau.

Tai pasakytina ir apie kultūrą. Jei kultūrą sudarytų tik mokymosi iš kitų įpročiai, ji greitai sustingtų. Kad kultūra būtų kumuliacinė, idėjos turi susitikti ir poruotis. „Kryžminis idėjų apsidulkinimas“ yra banali, bet netikėtai reikšminga frazė. „Kurti – tai pertvarkyti“, – pasakė molekulių biologas Fransua Žakobas. Įsivaizduokite, kas būtų, jei žmogus, išradęs geležinkelį, ir žmogus, išradęs garvežį, būtų niekada nesusitikę ir nepasikalbėję – net per trečiuosius asmenis. O kur dar popierius ir spausdinimo mašinos, internetas ir mobilusis telefonas, anglis ir turbinos, varis ir skardinės, ratas ir plienas, programinė įranga ir techninė įranga...

Drįstu tvirtinti, kad kažkuriuo žmonijos priešistorės metu dideles smegenis turintys, kultūringi, besimokantys žmonės pirmą kartą pradėjo vieni su kitais keistis dalykais, ir, vos tik ėmė tai daryti, kultūra staiga pati pradėjo kaupti ir prasidėjo didysis veržlusis žmonijos ekonominės „pažangos“ eksperimentas. Mainai kultūrinei evoliucijai yra tas pats, kas lytiniai santykiai biologinei.

Keisdamiesi žmonės atrado „darbo pasidalijimą“ – pastangų ir sugebėjimų specializaciją abipusei naudai. Iš pradžių tai galėjo pasirodyti nereikšmingas dalykas, kurio atsitiktiniai primatologai būtų nepastebėję, jei būtų atsukę savo laiko mašiną į tą momentą, kai tai prasidėjo. Galbūt tai būtų sudominę kur kas mažiau nei ekologija, hierarchija ir rūšių prietarai. Bet kažkurios žmogbeždžionės pradėjo keistis maistu ar įrankiais su kitomis taip, kad abiem mainų partneriams tai išėjo į naudą, ir taip vis labiau specializavosi.

Specializacija skatino naujoves, nes skatino skirti laiko gamintis įrankius, kuriais bus gaminami kiti įrankiai. Taip buvo taupomas laikas, o klestėjimas yra tiesiog sutaupytas laikas, proporcingas darbo pasidalijimui. Kuo įvairesni kaip vartotojai tapo žmonės ir kuo labiau specializavosi kaip gamintojai, tuo daugiau jie keitėsi produkcija ir geriau gyveno, gyvena bei gyvens. Gerai, kad šis procesas neturi neišvengiamos pabaigos. Kuo labiau žmonės įtraukiami į globalinį darbo pasidalijimą, kuo labiau gali specializuotis ir mainytis, tuo turtingesni būsime mes visi. Be to, tas procesas neturi priežasties, dėl kurios negalėtume spręsti mus persekiojančių problemų, tokių kaip ekonominės krizės, staigus gyventojų skaičiaus augimas, klimato kaita, terorizmas, AIDS, depresija ir nutukimas.

Lengva nebus, bet labai įmanoma, iš tikrųjų tikėtina, kad 2110 m., praėjus šimtmečiui nuo šios knygos išleidimo, žmonija gyvens daug daug geriau nei šiandien, bus geresnė ir planetos, kurioje ji gyvena, ekologija. Ši knyga skatina žmoniją drąsiai pasitikti permainas, būti racionaliai optimistine ir siekti žmonijos bei pasaulio, kuriame ji gyvena, gerėjimo.

Apie knygą

Racionalusis optimistas – Matt Ridley

Naujausia M. Ridley knyga, kurioje motyvuotai įrodinėjama, kad žmonijos gyvenimas nuolat gerėja. Iškilus problemoms ar sunkumams, žmonių išradingumas visuomet pasiūlo išeitį. Pradedant žemės ūkiu, ir baigiant informacinėmis technologijomis. Esmė – mainai ir darbo pasidalijimas, kurie daro stebuklus. Labai platus pavyzdžių spektras – nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Aiškiai ir puikia kalba parašyta knyga.

Du šimtus metų viešajame diskurse dominavo pesimistai, teigiantys, kad reikalai vis prastės. Bet iš tiesų, gyvenimas tik gerėja, ir dargi įgydamas pagreitį. Maisto prieinamumas, pajamos, gyvenimo trukmė auga; ligos, vaikų mirštamumas, prievarta pasaulyje mažėja. Afrika seka Aziją mažindama skurdą; Internetas, mobilieji telefonai, siuntos gerina žmonių gyvenimus kaip niekada anksčiau.

Savo drąsiame ir pagrįstame paaiškinime kaip žmonijos kultūra teigiamai vystosi per darbo pasidalijimą ir mainus, autorius Mattas Ridley ne tik aprašo kaip viskas juda gerąja kryptimi. Jis paaiškina kodėl. Įžvalgi, gaivi knyga, apimanti visas žmonijos istorijos ribas – nuo Akmens amžiaus iki Interneto – pakeis jūsų mąstymą apie pasaulį teigiama kryptimi.

Apie projektą

Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.

LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.