Iki šiol manyta, kad žemdirbystė atsirado civilizacijos lopšiu vadinamoje teritorijoje, kur dabar yra Irakas, Levantas, dalinai Turkija bei Iranas – būtent ten susiformavo ankstyviausios žmonių civilizacijos. Bet naujas Tel Avivo, Harvardo, Bar-Ilano ir Haifos universitetų mokslininkų atradimas pateikė naujų žinių – primityvi žemdirbystė prasidėjo kur kas seniau ir šiek tiek kitur.
Tyrimo, kurį publikavo recenzuojamas leidinys „PLOS One“, autorius labiausiai domino Galilėjos jūros pakrantėje aptiktose žmogaus stovyklos liekanose rastos piktžolių rūšys. Tyrimui vadovavo Bar-Ilano universiteto prof. Ehudas Weissas, Tel Avivo universiteto prof. Marcelo Sternbergas bei Harvardo universiteto prof. Oferas Bar-Yosefas.
„Nors pilnavertė žemdirbystė iš tiesų išsivystė gerokai vėliau, mūsų tyrimas rodo, kad bandymų auginti kultūrinius augalus būta kur kas anksčiau nei buvo manoma iki šiol Tai mums suteikia pagrindo persvarstyti savo protėvių sugebėjimus. Tie ankstyvieji protėviai buvo protingesni ir labiau įgudę nei iki šiol manėme“, – sakė prof. M. Sternbergas.
Paprastai piktžolės žemdirbių yra vertinamos kaip trukdantys, parazitiniai augalai ir jų buvimas kultūrų auginimo vietose yra nepageidaujamas, tačiau jų atradimas Ohalo II genties stovyklos vietoje yra ankstyviausių bandymų auginti kultūrinius augalus ženklas, rodantis, kad žmonės šia veikla užsiėmė apie 11 tūkstantmečių anksčiau nei įprasta manyti.
Augalinės kilmės medžiagos pėdsakai buvo rasti žvejų-medžiotojų-rinkėjų genties (ją mokslininkai pavadino Ohalo II), kuri susikūrė nuolat gyvenamą stovyklą, gyvenimo vietoje. Stovyklavietė buvo stebėtinai gerai išlikusi – kai kuriuos jos fragmentus padengė suodžiai ir ežero nuosėdų sluoksnis bei užkonservavo mažai deguonies turinti aplinka. Tai – idealios sąlygos augalinės kilmės medžiagoms išsaugoti. Mokslininkai analizavo aptiktų piktžolių morfologinių panašumų su sukultūrintais javais bei įrankių naudojimo pėdsakų, tačiau, anot specialistų, vien tų žolių radimas yra ankstyvos žemdirbystės ženklas.
„Ši unikaliai išsilaikiusi kasinėjimų vieta yra vienas geriausių pasaulyje medžiotojų-rinkėjų gyvenimo būdo archeologinių pavyzdžių. Šioje vietoje sugebėjome atrasti lobyną informacijos apie stovyklą ir jos gyventojus“, – sakė M. Sternbergas.
„Piktžolės klesti dirbamuose laukuose ir sujudintoje dirvoje, todėl didelis piktžolių kiekis archeobotaniniuose augalų rinkiniuose, surinktuose vėlyvojo neolito laikų stovyklavietėse yra vertintinas kaip sistemingo augalų kultivavimo indikatorius“, – pridūrė profesorius.
Archeologinių kasinėjimų vietoje aptikti šešių prieglaudų pėdsakai ir labai gausus augalų liekanų rinkinys. Surinkus ir ištyrus apie 150 000 augalų mėginių, mokslininkai nusprendė, kad toje teritorijoje ankstyvieji žmonės rinko apie 140 augalų rūšių. Tarp jų buvo 13 žinomų piktžolių, sumaišytų su valgomais grūdus brandinančiais augalais – tokiais, kaip laukiniai dvigrūdžiai kviečiai, laukiniai miežiai, laukinės avižos.
Mokslininkai ten pat aptiko ir malimo akmenį – akmeninį įrankį, kuriuo būdavo smulkinami grūdai ir išlaisvinamos grūdų krakmolo kapsulės – ir aplink jį pribarstytų sėklų. Tai reiškia, kad grūdai prieš vartojimą būdavo perdirbami. Ant javų stiebų ir sėklų surasta nemažai pėdsakų, kad jie veikiausiai buvo auginami laukuose ir žalojami pjautuvų. Kitaip tariant, rasta pėdsakų, kad žmonės sąmoningai augino ir rinko augalus.
