Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos“ metodų. Bet kokioje „karštesnėje“ temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos moksliniais faktais ir mokslu.

Nuo senų laikų idėjos buvo tai, kas įprasmindavo žmonių gyvenimus ir sutelkdavo bendram tikslui. Karai vardan tikėjimo, karai vardan idėjos. Georgas Hegelis vieną kartą pamatęs imperatorių Napoleoną po to rašė, jog išvydo „idėją ant arklio“. Marksizmas, leninizmas, komunizmas, fašizmas, biocentrizmas, darvinizmas, kreacionizmas – visa tai yra idėjos, norinčios „sugriauti seną ir pastatyti naują“ arba bent jau perdaryti seną pasaulį palei savo matą.

Genetika SSRS buvo „buržuazinis“ ir klaidingas mokslas
Sovietų Sąjungoje buvo įsigalėjęs marksizmas-leninizmas su savo dialektiniu materializmu, o mokslas buvo skirstomas į „proletarinį“ ir „buržuazinį“. Iš visų mokslų labiausiai nukentėjo genetika. Rimtų mokslų nebaigęs agronomas-plagiatorius Trofimas Lysenko netikėtai iškilo praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Josifo Stalino nuolankumo dėka ir inicijavo 30 metų trukusį genetikos, kaip „kapitalistinio“ ir „buržuazinio“ mokslo, persekiojimą. Rusų genetikos metras Nikolajus Vavilovas buvo suimtas ir nubaustas mirties bausme, kurią vėliau pakeitė švelnesniu 15 metų lageryje nuosprendžiu. Genetikos specialistai masiškai rašė išsižadėjimo nuo antisovietinio mokslo viešus laiškus, taip pat įsigalėjo ir slapti įskundimai, praretinę sovietinių genetikų gretas. T. Lysenko dėka SSRS ekonomika yra patyrusi keletą smūgių (pvz., T. Lysenko propagavo galvijų kilmingų veislių kryžminimą su nekilmingomis).

Dėl „materializmo kovos su idealizmu“ nukentėjo ir fizika: kvantinė mechanika bei reliatyvumo teorija buvo paskelbtos „fašistinėmis“, „idealistinėmis“ bei „buržuazinėmis“ idėjomis. 1935-37 metais Ukrainoje buvo sušaudyta visa grupė europinio mąsto mokslininkų fizikų, o žinomas teoretikas Levas Landau vos ne stebuklu išvengė arešto. Fizikus išgelbėjo… atominė bomba. JAV susprogdinus Hirošimoje bombą, sovietai labai norėjo susikurti savąją. Kuomet 1949 metais vyko ideologinė konferencija „Prieš idealizmą šiuolaikinėje fizikoje“, sovietų atominį projektą kuravęs Lavrentijus Berija atominio projekto kuratoriaus Igorio Kurčiatovo pasiteiravo, ar būtina atsisakyti kvantinės mechanikos ir reliatyvumo teorijos dėl jų „antitarybinio turinio“, jis išgirdo fiziko atsakymą: „Jei atsisakome jų, tuomet atsisakysime ir bombos“. Žinia pasiekė Staliną ir fizikus paliko ramybėje.

Kibernetika bei informatika taip pat susilaukė „materialistų nemalonės“ – šios mokslo šakos neįsipaišė į sovietinę ideologiją ir buvo paskelbtos „kapitalistinėmis“. 1951 metais prasidėjo tarybinių ideologų ataka prieš organinę chemiją. Tai buvo sovietinių ideologų suplanuota akcija, kurios tikslas buvo „išvalyti mokslą“ nuo „buržuazinių“ ir „idealistinių“ teorijų bei nuo „vergiško keliaklupsčiavimo prieš Vakarus“, o konkrečiau nuo amerikiečio chemiko Linuso Paulingo idėjos, susilaukusios pasaulinio įvertinimo 1954 m. Nobelio premijos pavidalu.

Nacių Vokietijoje buvo paplitusi gimstamumo kontrolė pagal specialų „mokslą“ – eugeniką
Mokslo politizavimas buvo būdingas ir kitam totalitariniam režimui – fašizmui. Hitleris su savo ideologais norėjo tobulos arijų rasės ir čia jiems turėjo pasitarnauti eugenika, mokslas apie žmonių rasės savybių gerinimą bei gryninimą. Gana greitai nacių ideologai sugalvojo „rasinės higienos“ (vok. Rassenhygiene) sąvoką: prasidėjo žmonių padalijimas į „švarios“ rasės ir „purvinos“, rasinė segregacija, privaloma sterilizacija, santuokų kontrolė, priverstiniai abortai. Vėliau vyko ir etninis valymas, pasibaigęs žydų genocidu.
Cigaretės kažkada buvo reklamuojamos kaip sveikatingumo produktas
Manipuliacijos mokslu yra būdingos ne vien tik diktatūroms ir totalitariniams režimams – jos vyksta ir demokratinėse visuomenėse. Geras pavyzdys būtų praėjusio amžiaus viduryje vykusi užsakomoji mokslo bei tyrimų kompanija, kurios tikslas buvo nuplauti „vėžio dėmę“ nuo tabako pramonės. Tabako gamintojai samdė įžymius mokslininkus, užsakinėjo tyrimus, kurie turėjo įrodyti, jog rūkymas yra sveika, o vėžį sukelia oro tarša, asbestas ir net paukščiai. Kuomet gi pralaimėjimas tapo akivaizdus, tabako kompanijos pakeitė taktiką – „abejonės yra mūsų produktas“, teigia vidiniam vartojimui skirtas dokumentas.
Globalinis atšilimas taip pat susilaukia dėmesio iš suinteresuotų grupių (L. Busch iliustr.)
Globalinis atšilimas yra kita tema, kurioje dažnos manipuliacijos tiek nuomonėmis, tiek mokslu. Šis klimato pokytis didžia dalimi yra sukeltas žmogaus veiklos – pramonės apimtims augant eksponentiškai, taip pat didėja ir į atmosferą išmetamų anglies dvideginio dujų kiekiai. Pagrindinis šių dujų šaltinis yra pramonėje naudojamas pigus iškastinis kuras. Jei žmonija norėtų išvengti dėl žmogaus veiklos atsirandančių pasekmių, ji turėtų atsisakyti naftos, dujų, anglies ir pereiti prie Saulės energetikos, branduolinių jėgainių arba kitų žalių šaltinių. Be abejo, tai reikštų tam tikrus galios pokyčius pramonėje ir milžiniškus nuostolius kompanijoms, prekiaujančioms iškastiniu kuru.

Jei krikščioniškoms organizacijoms globalinis atšilimas nėra toks jau svarbus klausimas (apie tai byloja net paskutinė popiežiaus enciklika), tai milžiniškai dabartinės pramonės daliai tai yra išgyvenimo klausimas.

Bendrą globalinio atšilimo situacijos vertinimą apsunkina ir tai, jog nuo pat savo atsiradimo klimato kaitos tema „įstrigo“ politinės kairės „gete“, dėl šios priežasties čia įsimaišė ne tik finansiniai stambių korporacijų interesai bet ir idėjinė kova tarp konservatyvių ir liberalių pažiūrų žmonių. Tarkime, žinoma Lietuvos konservatorė Rasa Juknevičienė ne tik kad netiki klimato kaita, bet ir mano, kad tai yra „kairės“ projektas, o į valstijos valdžios organus išrinkti JAV konservatoriai net „uždraudžia“ klimato kaitą! Nieko nuostabaus, kad esant tokiai ideologinei įtampai konservatyvūs žmonės elgiasi lyg stručiai, vos tik kalba pakrypsta šios problemos sprendimo link.

Skirtingai nuo religinių organizacijų, galinčių steigti savo mokyklas bei universitetus, pramonės gigantai taip pasielgti negali, todėl jiems belieka tik „nusipirkti“ mokslininkus, „užsisakyti“ mokslinius tyrimus bei naudoti tabako pramonės išbandytą „miglos putimo į akis“ strategiją. Kuo daugiau keliama abejonių dėl mokslinio konsensuso, tuo sunkiau paprastiems žmonėms susigaudyti, ar vyksta tas globalinis atšilimas, ar čia tik mokslininkų sąmokslas. Atseit, mokslininkams neužtenka finansavimo ir jie sugalvojo globalinį atšilimą tam, kad „nuo Petro numautų paskutines kelnes“.

Globalinio atšilimo neigėjų pamėgtas 1975 metų „Newsweek“ straipsnis apie visuotinį atšalimą („Newsweek“ iliustr.)
Vienas iš miglos pūtimo pavyzdžių yra susijęs su teiginiu, jog praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje mokslininkai vieningai teigė, jog planeta vėsta. Su globaliniu atšilimu nesutinkančių žmonių labai pamėgtas ir dažnai cituojamas Peterio Gwynne'o tekstas „Šąlantis pasaulis“, publikuotas 1975 metais „Newsweek“ žurnale.
Klimato modelių evoliucija nuo 1970 metų iki dabar (IPCC iliustr.)
Tokios strategijos tikslas yra sukelti abejonės mokslininkais ir jų metodais ir ji visiškai neatsižvelgia į faktą, kad anuomet klimato teorija buvo primityvi ir ignoravo planetos paviršiaus topologiją. Ūkiškai aiškinant buvo modeliuojama lygaus paviršiaus rutulio atmosfera. Toks rutulys neturėjo nei reljefo, nei vandenynų su ledu, nei aerozolių, nei anglies ciklo, nei augmenijos, o kas keisčiausia, tokioje atmosferoje nevyko jokios cheminės reakcijos. Nieko nuostabaus, kad toks elementarus modelis suklaidino tuometinius mokslininkus.

Nereikėtų pamiršt ir silpnos kompiuterinės įrangos, tiesiog neturėjusios pakankamai skaičiuojamosios galios prasmingai kiekybiškai įvertinti mūsų planetos atmosferos, vandenyno bei visos virtinės procesų, kurie vyksta mūsų aplinkoje. Tačiau dar įdomesnis yra P. Gwynne'o komentaras apie susidariusią situaciją, kuomet jo senas tekstas yra linksniuojamas tiek JAV senatorių nuo konservatorių, tiek konservatyvios žiniasklaidos. Galų gale savo ne taip ir seniai publikuotame tekste šis mokslo žurnalistas pripažįsta, kad gailisi anuomet išsamiai nenušvietęs situacijos, kadangi tuomet jis net negalėjo pagalvoti, kad jo tekstas taps propagandiniu įrankiu kovoje su mokslu.

Užsakyti skeptikai (seppo.net iliustr.)
Kaip jau minėjau kita strategijos dalis yra „nupirkti“ mokslininkai. Gana geras pavyzdys yra Willie Soonas, kritikuojantis klimatologų naudojamus matematinius modelius ir teigiantis, kad klimato kaitos priežastis yra Saulės spinduliuotės variacijos. Viskas lyg būtų tvarkoje, tačiau paaiškėjo, jog astrofizikas yra gavęs 1,25 mln. JAV dolerių dovaną nuo „Exxon Mobil“, užsiimančios naftos gavyba ir jos produktų prekyba, ultrakonservatyvių brolių Kochų ir vieno konservatyvaus fondo. Anot dokumentų, „mokslininkas“ gavo 410 100 JAV dolerių dar 2005 metais ir už tai pasižadėjo paskelbt publikaciją apie Saulės įtaką klimato kaitai. Mokslininkas yra gavęs dar keletą „dovanų“ vėlesniais metais: 2010 metais 335 000 dolerių, Amerikos naftos institutas jam paaukojo dar 274 000 JAV dolerių, vėliau broliai Kochai padovanojo jam 230 000 JAV dolerių. Nekalbu apie anoniminius ir nežinomus aukotojus, kurie parėmė mokslininką pervesdami jam dar 324 tūkstančius JAV dolerių. Mokslininkas nė viename iš savo tekstų nėra deklaravęs rėmėjų, kas yra rimtas nusižengimas prieš mokslinę etiką ir žurnalų taisykles.

Tokių nupirktų mokslininkų sąrašas yra platus: dr. Timas Ballas, atvirai neigiantis matematinių modelių pagrįstumą, meteorologas Joe Bastardi, statistikas Williamas Briggsas, profesorė Judith Curry ir dar apie gerą dešimtį kitų mokslininkų, kuriuos taikliausiai apibūdinantis epitetas būtų „abejonių pardavėjai“.

Kaip matome, mokslo nelieka ten, kur įsikiša ideologija, politika ir kažkieno finansiniai interesai. Kitą kartą pakalbėsiu apie tai, kaip tikėjimas ir pačių mokslininkų suinteresuotumas sujaukia mokslinę etiką.