V.Putinas ir N.Nazarbajevas taip pat inauguravo 200 mln. dolerių (560 mln. litų) vertės programą, pagal kurią rusai ir kazachai kartu statys kosminę raketą, pavadintą "Baiterek".
Rusija prie "Baiterek" statybos prisidės inžinerijos specialistais, o Kazachstanas - pinigais. Pirmasis raketos skrydis planuojamas 2008 metais. Ji gabens civilinius mokslinius krovinius, ypač komercinius palydovus. Abu prezidentai pozavo fotografams prie pirmojo naujosios pakilimo platformos, skirtos šiai raketai, kertinio akmens.
Pasak Rusijos specialistų, "Baiterek" bus kuriama naujos karinės raketos "Angara" pagrindu, kurią 2008 metais numatoma paleisti iš Rusijos šiaurės vakaruose esančio Plesecko kosmodromo.
Nutraukus visų amerikiečių daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžius, viena iš pagrindinių Rusijos kosmoso pramonės raketų nešėjų "Proton" tapo pagrindine transporto priemone, gabenančia atsargas į Tarptautinę kosminę stotį. Ji naudoja nuodingą kurą, tačiau naujosios raketos "Baiterek" ir "Angara" bus varomos švaresniais degalais, gaminamais iš suskystinto deguonies ir žibalo.
Abu prezidentai taip pat dalyvaus sukakčiai skirtame priėmime ir koncerte, pasirašys kelis susitarimus dėl ekologinės apsaugos, mokslo tyrimų ir muitinių kontrolės.
PASLĖPTAS POLIGONAS
Kaip primena BBC, 1957 metų spalio 4 dieną visos pasaulio telegramų agentūros kartojo du naujus žodžius: rusišką "sputnik" (palydovas) ir kazachišką "Baikonur". Tą dieną iš Kazachijos kosmodromo į kosmosą pakilo karinė raketa R-7, išvedusi į orbitą aplink Žemę pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
Tačiau nedaug kas žino, kad paties starto metu toks kosmodromas dar neegzistavo - buvo tik Gynybos ministerijos Penktasis bandomasis poligonas kodiniu pavadinimu "Taiga".
Bet atėjus metui paskelbti pasauliui apie paleistą palydovą, Rusijos valdžia, norėdama suklaidinti strateginius priešininkus, agentūros TASS pranešime paminėjo Baikonūro poligoną. Iš tikrųjų taip vadinosi gyvenvietė, esanti už kelių šimtų kilometrų nuo starto vietos, prie kurios iškilo medinis poligono maketas. Bet būtent šis vardas visiems laikams prilipo būsimajam kosmodromui.
Antroji šeštojo dešimtmečio pusė ir visas septintasis dešimtmetis buvo audringo kosmoso įsisavinimo laikotarpis. SSRS ir JAV įnirtingai varžėsi dėl pirmavimo šioje naujoje mokslo srityje. Dauguma sovietinių kosmoso trasų prasidėjo būtent Baikonūre.
Pasak kosmonauto Georgijaus Grečkos, kuris dirbo kosmodrome nuo pirmųjų jo dienų, tai buvo romantiškas metas. "Aš dalyvavau paleidžiant kovines R-7, - mes tuomet šaudėme į taikinius Kamčiatkoje. Paskui paleidome pirmąjį palydovą, vėliau - antrąjį, dar vėliau - automatinius laivus į Mėnulį, Venerą, Marsą... Jūs nepatikėsit, bet man šis darbas svarbesnis už skrydžius į kosmosą", - sakė žymusis kosmonautas BBC.
1961 metų balandžio 12 dieną iš Baikonūro į kosmosą pakilo kosminis laivas "Vostok" su pirmuoju istorijoje kosmonautu Jurijumi Gagarinu, kuris tapo gyva legenda. Jo skrydis - sovietinio kosmonautikos mokslo triumfas. Baikonūras šioje simbolių virtinėje užėmė garbingą vietą.
SUNKŪS LAIKAI
Bėgo metai, ir kosmodromui prasidėjo sunkios dienos. 1991-aisiais žlugo SSRS, ir Baikonūras perėjo nepriklausomo Kazachstano jurisdikcijon, nebuvo kam finansuoti ne tik kosmoso programų, bet ir pačios gyvybinės veiklos. G.Grečka tuos laikus prisimena su širdgėla.
"Atvažiuoti į tą man šventą vietą ir matyti išdaužytus namų langus, ekskavatoriais iš žemės išplėštus kabelius - neįkainojamus turint galvoje informaciją, kurią jie sugebėjo perduoti, sugriautą montavimo bandomąjį kompleksą... Žinote, tai buvo tiesiog baisu", - sako jis.
1994 metais Kazachstanas ir Rusija išsprendė Baikonūro likimą. Rusija išsinuomojo kosmodromą 20-iai metų. Baikonūras atgimė, vėl buvo atnaujinti startai.
Po "Columbia" tragedijos ir septynių astronautų žūties Amerikos nacionalinei aeronautikos ir kosmoso erdvės tyrimo valdybai (NASA) nutraukus pilotuojamų laivų skrydžius, darbo Baikonūre padaugėjo - visi startai į Tarptautinę kosmoso stotį rengiami iš Baikonūro.
Neseniai jo nuoma buvo pratęsta iki 2050 metų. Be to, Rusija ir Kazachstanas pradėjo kurti bendrą raketą "Baiterek", kurios pagrindu paimta Rusijos raketa nešėja "Angara".
"Iš 14 kosmodromų, šiandien veikiančių pasaulyje, Baikonūras eksploatuojamas intensyviausiai. Pagal maksimalų krovinių srautą, kuris kasmet realizuojamas išvedant į kosmosą aparatus, jam ir šiandien nėra lygių - per metus iš Baikonūro pakeliama 1,5 tūkst. tonų. Apie 30 proc. visų pasaulio ir 60 proc. Rusijos skrydžių į kosmosą vykdoma iš Baikonūro", - taip kosmodromo dabartį apibūdino Federalinės kosmoso agentūros vadovo pavaduotojas Nikolajus Moisejevas.
AR BAIKONŪRAS TURI ATEITĮ?
"Šiandien ryškėja tendencija perkelti raketas į šiaurinį Plesecko poligoną Archangelsko srityje. Tam kuriami nauji raketų tipai ir naujos modifikacijos. Be to, Rusija domisi starto iš Kūru kosmodromo Prancūzijai priklausančios Gvianos teritorijoje galimybe. Šis kosmodromas tiesiog idealus geofizikos požiūriu - jis yra ant paties pusiaujo", - pasakoja laikraščio "Izvestija" apžvalgininkas Sergejus Leskovas.
Pusiaujo kaimynystė - labai svarbus reikalavimas kosmodromui, iš kurio startuoja sunkiosios raketos, - dėl Žemės sukimosi energijos jas leisti ekonomiškiau. Šiuo, geofizikos požiūriu, šiaurinis Pleseckas niekada nepajėgs pakeisti Baikonūro.
O su Kūru kosmodromu susijęs projektas, aiškina S.Leskovas, skirtas iš principo naujiems tikslams. Šiaip ar taip, kol kas pilotuojamus skrydžius Rusija gali rengti tik iš Baikonūro.
"Visi kosminiai projektai iš pat pradžių yra internacionaliniai. Tai parodė jau pirmojo palydovo skrydis - kiek šalių ir žemynų galėjo jį stebėti! Šiandien į Baikonūrą vis daugiau pinigų investuoja užsienio partneriai - Prancūzija, JAV. Vadinasi, kosmodromas ir toliau tarnaus pasaulinei kosmonautikai", - sako N.Moisejevas.
Jis įsitikinęs: tolesnis kosmoso įsisavinimas neišvengiamai bus glaudžiai susijęs su Baikonūru, mat, pasak jo, Baikonūras yra visos žmonijos turtas.