Modifikuotuose medžiuose buvo įterptas dirvoje gyvenančios bakterijos Bacillus thuringiensis genas, koduojantis baltymą, kuris yra mirtinas vabzdžiams, bet nekenksmingas žmonėms. Bandymams mokslininkai pasirinko Prancūzijos Gvianą, nes ten neauginami kavamedžiai, todėl atmetama galimybė, kad genetiškai modifikuoti medžiai galėtų kontaminuoti egzistuojančius augalus.
Praėjusį rugpjūtį, likus dvejiems metams iki eksperimento pabaigos, vandalai medžius nukapojo. Smulkieji žemės savininkai, sudarantys didžiąją dalį kavos augintojų, bijo, kad genetiškai modifikuoti porūšiai leis turtingesniems kavos augintojams, galintiems įpirkti naujas technologijas, išstumti smulkesnius konkurentus iš šios verslo šakos. Ginčai dėl genetiškai modifikuotų augalų buvo labai karšti, todėl bandymo sunaikinimas nebuvo toks jau ir stebinantis dalykas.
Tačiau ne viskas buvo prarasta. Mokslininkai surinko pakankamai duomenų dar prieš eksperimento sunaikinimą, kad būtų įrodyta, jog kavamedžių modifikavimo rezultatas buvo toks, kokio tikimasi. „Septyniasdešimt procentų iš mūsų genetiškai modifikuotų augalų buvo visiškai atsparūs kavamedžių lapus graužiantiems vikšrams“, - seminare apie genetiškai modifikuotos kavos auginimą pranešė CIRAD atstovas Christophe‘as Montagnonas. Tuo tarpu visus kontrolinės grupės augalus puolė vabzdžiai, stabdę augimą ir mažinę derlių, nes grauždami lapus jie kenkė fotosintezės procesui. Kitais atžvilgiais augalai buvo identiški.
Jei eksperimentas būtų vykęs dar dvejus metus, tai būtų sužinota, ar padidėjęs atsparumas vabzdžių lervoms padidina genetiškai modifikuotų kavamedžių derlių. Be to, būtų lengviau pastebėti bet kokius nepageidaujamus požymius.
