Dauguma žmonių vargu ar galvoja, kas vyksta su kūnais po mirties. Tačiau gyvenimo pabaiga netikėtais būdais suteikia pradžią naujai gyvybei, svetainėje digg.com rašo Mohebas Costandi.
H. Williams kalba švelniu balsu ir trykšta gyvenimo džiaugsmu, kuris atrodo nesuderinamas su jos darbo pobūdžiu. Užaugusi ir dabar dirbanti šeimos versle, laidojimo namuose šiaurinėje Teksaso dalyje, H. Williams nuo pat vaikystės beveik kiekvieną dieną matė ir gyveno tarp mirusių žmonių palaikų. Dabar sulaukusi 28 metų ji teigia, kad yra sutvarkiusi maždaug 1 tūkst. palaikų.
Jos užduotis – Dalaso ir Fort Vorto apylinkėse surinkti neseniai mirusius žmones ir paruošti juos laidotuvėms.
„Dauguma žmonių, kuriuos paimame, miršta slaugos namuose, - sako H. Williams. – Tačiau kartais gauname žmonių, kurie žūva nuo šūvių ar per autoavarijas. Galime sulaukti prašymo paimti žmogų, kuris mirė vienišas ir nebuvo pastebėtas kelias dienas ar savaites. Tokių žmonių palaikai jau būna pradėję irti ir tai gerokai apsunkina mūsų darbą“.
Kai Johno kūnas buvo atvežtas į šiuos laidojimo namus, jis buvo miręs prieš keturias valandas. Jis didžiąją gyvenimo dalį buvo palyginus sveikas. Vyras visą gyvenimą dirbo Teksaso naftos telkiniuose – toks darbas padėjo jam palaikyti fizinį aktyvumą ir gerą formą. Prieš kelis dešimtmečius jis metė rūkyti ir saikingai vartojo alkoholį. Tačiau vieną šaltą sausio rytą namuose ji ištiko stiprus širdies infarktas (kurį veikiausiai sukėlė kitos, nežinomos komplikacijos). Jis parkrito ant grindų ir beveik iš karto mirė. Jam tebuvo 57 metai.
Dabar Johnas guli ant metalinio H. Williams stalo. Jo palaikai yra įvynioti į baltą drobinę paklodę. Palietus jo kūną, jaučiamas šaltis ir sąstingis, oda įgavusi rusvai pilkšvą spalvą – tai ženklai, kad prasidėjo ankstyvieji irimo procesai.
