"Atėjo laikas atsisveikinti su tradicinėmis priemonėmis - pylimų aukštinimu ir siurblių galingumo didinimu. To per maža, kad galima būtų kovoti su klimato pokyčių padariniais", - kalbėjo apie olandams įprastus polderius (žemiau jūros lygio esančius žemės plotus) ir jų apsaugą nuo patvankos jūroje Nyderlandų transporto, viešųjų darbų ir vandens ūkio valstybės sekretorė Melanie Schultz van Haegan.
Siūloma pylimus pilti atokiau nuo upių, kad patvinęs vanduo turėtų daugiau erdvės, bet tuomet tektų atsisakyti arčiau jūros ir į jas įtekančių upių esančių žemių.
Iš kitų priemonių minimas užliejamų plotų gilinimas žemsiurbėmis, pavojaus žemėlapių sudarymas, potvynį atlaikančių pastatų statyba.
Nyderlandų teritorijos net du trečdaliai yra žemiau jūros lygio. Šiuos plotus nuo jūros vandens įsibrovimo saugo užtvankos su sudėtinga hidrotechnine įranga, šliuzais, pylimais, potvynio barjerais, siurblinėmis. Visa tai labai brangiai kainuoja. Pasak Melanie Schultz van Haegan, vyriausybė minėto regiono apsaugai nuo vandens skyrė 2,2 milijardo eurų.
Jei Nyderlandams toks būdas dar efektyvus, besivystančioms šalims jis yra per brangus.
Pasak Pasaulinės meteorologų organizacijos vadovo Michelo Jerraudo, ten reikėtų panaudoti kitokį Nyderlandų patyrimą - pavojaus perspėjimus, prognozes. Svarbiausia, turint ilgalaikes prognozes, galima būtų pasirinkti, kokias teritorijas prasminga saugoti, o kokias geriau būtų palikti nesaugomas. Tuomet saugojimui būtų pasirenkamos vertingesnės teritorijos, nes visų apsaugoti neįmanoma.
Įdomų sprendimą mėgina įgyvendinti Kinija - potvynio vandeniu išspręsti drėgmės trūkumą sausringuose rajonuose.