Ko reikia geram pranešimui?
2014 m. dalyvavusi pati, šiemet V. Musneckytė tą daryti ragina savo kolegas. Pasak jos, dalyvavimas konkurse suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, plečia pažinčių ratą, leidžia apsikeisti aktualia moksline informacija. „Dalyviams buvo surengti viešo kalbėjimo mokymai. Iš tikrųjų gavome nemažai naudos. Jauniems mokslininkams, kurie gali, sugeba, bet nedrįsta, „Šlovės laboratorija“ labai tiktų“, – sako ji.
Svarbiausia, įsitikinusi V. Musneckytė, pranešėjas turi jausti aistrą tam, apie ką pasakoja. „Galbūt reikia parodyti šiek tiek emocionalumo – bendrauti su publika, o ne per tris minutes tiesiog išpilti išmoktą tekstą“, – pataria studentė. Be to, ji siūlo iš karto užsibrėžti, ko nori: ar laimėti konkursą, ar gauti publikos simpatijas. „Norėjau patraukti žiūrovus. Pamaniau, kad reiktų humoro, informaciją pateikti per savotišką kasdienę prizmę – kad žmogus suprastų ir jam iš mano kalbos liktų bent vienas elementarus sakinys. „Šlovės laboratorijoje“ negalima naudotis skaidrėmis. Aš atsinešiau viruso ir Chucko Norriso plakatėlius. Sąsajų ieškojau ten, kur, atrodo, jų nėra. Kas gali būti bendro tarp Ch. Norriso ir ŽIV viruso?“ – savo receptą dėsto V. Musneckytė. Siekiantys pagrindinio prizo – galimybės atstovauti Lietuvai Čeltnamo mokslo festivalyje (Didžioji Britanija) – turėtų kalbėti labiau struktūruotai.
Pasiruošti finalui padeda ir mokslo populiarinimo specialistų mokymai. „Per tuos seminarus mums leido nebijoti pasirodyti kitokiais, negalvoti, ką pasakys kiti“, – įspūdžiais dalijasi V. Musneckytė.
Tikslumas būtinas
Kodėl kai kuriems mokslininkams kartais sunku plačiajai visuomenei paaiškinti sudėtingus procesus, supažindinti su savo tyrimų rezultatais? Pasak buvusios „Šlovės laboratorijos“ dalyvės, tyrėjai bijo būti netikslūs. „Jie nori išlikti preciziški, o jei nori kalbėti paprastai, turi pasitelkti bendrines frazes. Tas preciziškumas būdingas ir man. Įvairiuose forumuose žmonės sau diagnozuoja nebūtas ligas, supermamos atsako į visokius klausimus. Aš negaliu tokių žmonių klausyti, noriu pataisyti, kad jie šnekėtų tiksliai“, – teigia V. Musneckytė.
Anot jos, mokslininko misija – skaidriai ir nepagražintai pateikiant mokslinių tyrimų rezultatus, bendruomenėje generuoti naujas idėjas. „Visuomenė vystosi, atsiranda naujų ligų, reikia sparčiai ieškoti sprendimų. O kiti mokslininkai dirba tiesiog vedami smalsumo“, – aiškino V. Musneckytė. Prie smalsiųjų ji priskirtų ir save. „Virusai man visai nebaugūs. Iš kur tai? Nežinau. Tiesiog žaviuosi ir viskas. Jie ir pavojingi, ir naudingi, jų pasaulis nuolat keičiasi, nėra vientisų dogmų“, – apie savo susidomėjimą pasakojo magistrantė.
Rašydama magistro baigiamąjį darbą, gimdos kaklelio ir gerklų navikuose V. Musneckytė ieško žmogaus papilomos virusų. Beveik 98 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia būtent jie. Tai, kad šie virusai gali būti viena iš gerklų vėžio priežasčių – kol kas tik hipotezė. „Pagrindiniai šios ligos rizikos veiksniai yra tabako ir alkoholio vartojimas, bet manoma, jog žmogaus papilomos virusas gali turėti tam įtakos. Savo rezultatus lyginsiu su pacientų diagnozėmis ir aiškinsiuosi, ar egzistuoja kokia nors koreliacija“, – savo tyrimą trumpai apibendrina ji.
Registracija į mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ vyksta iki balandžio 22 d. Užsiregistruoti galima čia.
„Šlovės laboratorija“ – tai tarptautinis konkursas, ieškantis mokslo talentų, sugebančių paprastai ir su aistra kalbėti apie mokslą. Šiame konkurse gali dalyvauti studentai ir jaunieji mokslininkai, atstovaujantys biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims. „Šlovės laboratoriją“ organizuoja Vilniaus universitetas kartu su Britų taryba. Konkurso finalas vyks gegužės 23 d. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. Daugiau informacijos.
