L. Thimsas pirmiausia į sąrašą įtraukė žmones, kurių intelekto koeficiento matavimų rezultatai siekė per 200 balų, rašo svetainė „Business Insider“. Daugiau kaip 130 siekiantis intelekto koeficientas jau laikomas itin aukštu, nors derėtų pažymėti, kad intelekto testai nėra tikslūs ir vertinami prieštaringai.
Vėliau L. Thimsas vertino kiekvieną, kuris turėjo ypatingų gabumų, išskirtinių talentų ar išskirtinių gabumų kurioje nors srityje. Jei asmuo turėdavo aukštą intelekto koeficientą, jis tapdavo vertas genijaus titulo.
Nenorėdamas išskirti nė vieno genijaus, gyvenusio dar prieš tai, kai buvo išrasti intelekto testai, L. Thimsas vadovavosi intelekto vertinimu pagal Coxo metodologiją – ji nustato intelekto koeficientą pagal tai, kaip žmogus užbaigė paskutinius dešimt savo gyvenimo metų. Intelekto koeficiento balus, kurie atrodė netikslūs, L. Thimsas koregavo studijuodamas tų žmonių darbus ir ieškodamas klaidų.
Protingiausių žmonių istorijoje sąrašą L. Thimsas sudarė tiek pagal intelekto koeficientus, tiek pagal pasiekimus.
Žinoma, šis sąrašas yra labai subjektyvus ir kartais atrodo atsitiktinis. Nepaisant to, jis yra pakankamai įdomus, kad nusipelnytų skaitytojų dėmesio.
40. Richardas Rosneris, „Rickas“
Televizijos žvaigždė ir buvęs striptizo šokėjas Rickas Rosneris yra vienas protingiausių šių laikų žmonių pasaulyje. Skirtingais skaičiavimo metodais, jo intelekto koeficientas varijuoja nuo 140 iki 250.
Jis yra atlikęs daugiau kaip 30 intelekto testų ir daugiau kaip 20 atvejų surinko aukščiausią balą, lapkričio mėnesį „The Business Insider“ sakė pats R. Rosneris. Jis laiko save itin gabiu matematikai, fizikai ir mano puikiai mokantis „rikiuoti žodžius“.
Kasdien jis išgeria maždaug 50 piliulių, įskaitant žuvies taukų papildus ir metmorfiną, kad būtų „sveikas, ilgai gyventų ir pagerintų smegenų darbą“, prisipažino jis.
39. Marilyn vos Savant
1946 metais gimusios M. vos Savant intelekto koeficientas siekia nuo 157 iki 228.
M. vos Savant po dvejų metų studijų metė Vašingtono universitetą, kad galėtų prekiauti vertybiniais popieriais ir nekilnojamuoju turtu, rašė „Jezebel“. Vėliau ji tapo rašytoja ir ištekėjo už Roberto Jarviko, išradusio dirbtinę širdį.
Ji pelnė šlovę, kai 1985 metais į Guinnesso rekordų knygą buvo įtrauktas jos intelekto koeficientas – 228.
Nuo 1986 metų žurnale „Parade“ ji turi savo skiltį „Ask Marilyn“ („Klausk Marilyn“), kur išgarsėjo išspręsdama Monty Hallo uždavinį.
38. Christopheris Langanas
Christopherį Langaną, kurio intelekto koeficientas svyruoja nuo 174 iki 210, žurnalas „Esquire Magazine“ yra pavadinęs protingiausiu vyru Amerikoje.
Ch. Langanas yra autodidaktas, t.y. daugiausia savamokslis. Suaugęs didžiąją laiko dalį jis kūrė kognityvinį – teorinį Visatos modelį, savotišką visko teoriją, kurią jis vadina CTMU (angl. Cognitive-Theoretic Model of the Universe).
Ch. Langanas taip pat yra aistringas sunkumų kilnotojas, besigydantis nuo agorafobijos. Lėšų pragyvenimui jis gauna dirbdamas barmenu, naktinio klubo apsaugininku ir asmeniniu treneriu.
37. Nathanas Leopoldas
1904 metais Čikagoje gimęs Nathanas Leopoldas buvo vunderkindas su 210 balų siekiančiu intelekto koeficientu. Savo pirmuosius žodžius jis ištarė būdamas vos keturių mėnesių.
Jis taip pat buvo žudikas, 1924 metais kartu su savo draugu Richardu Loebu nužudęs 14 metų berniuką, kai mėgino įvykdyti „tobulą nusikaltimą“. Šis įvykis įkvėpė Alfredo Hitchcocko filmą „Rope“ („Virvė“).
Anot svetainės biography.com, aštraus proto, bet socialiai nepriimtino elgesio Leopoldas buvo tiesiog priskretęs prie R. Loebo, kuris pasižymėjo gera išvaizda ir mėgavosi populiarumu. Leopoldas buvo nuteistas dėl žmogžudystės ir kalėjime praleido 33 metus. 1971-aisiais jis mirė Puerto Rike, sulaukęs 67 metų.
36. Marnenas Laibowas – Koseris
Vaikystėje atlikus testą paaiškėjo, kad M. Laibowo – Koserio intelekto koeficientas gali siekti 268 balus.
Dabar Masačusetso Somervilio mieste gyvenantis 39 metų M. Laibowas – Koseris yra kompozitorius ir interneto programų kūrėjas. Anot jo paskyros socialiniame tinkle „Twitter“, jis baigė Naujosios Anglijos konservatoriją.
35. Ainanas Cawley
Jis gyvena Singapūre, kur vos sulaukęs šešerių metų skaitė paskaitą apie rūgštis ir šarmus. Septynerių metų jis išlaikė chemijos O lygio egzaminą (skirtą šešiolikmečiams) ir, būdamas aštuonerių, įstojo į Singapūro politechnikos universitetą.
34. Adragonas De Mello
11 metų koledžą baigusio Adragono De Mello intelekto koeficientas gali siekti 400.
Už savo ankstyvą sėkmę ir ambicijas jis turi dėkoti savo tėvui, ar, galbūt, jį kaltinti. Užvaldytas idėjos, kad jo sūnus iki 16 metų laimės Nobelio premiją, Agustinas De Mello nesveikai spaudė Adragoną mokytis, 2000 metais skelbė CBS.
„Daugybė svajonių, kurias žmonės girdėjo apie Nobelio premijos laimėjimą ar studijas doktorantūroje, daugiausia yra mano tėvo, - CBS prisipažino Adragonas. – Tai nebuvo tie dalykai, kurie man rūpėjo“.
2003 metų duomenimis, Adragonas dirbo parduotuvėje „Home Depot“, kai vienoje komercinio dažymo bendrovėje įgijo vertintojo kvalifikaciją.
33. Michaelas Kearney
1982 metais Havajuose gimęs Michaelas Kearney, sulaukęs vos 10 metų, Pietų Alabamos universitete apsigynė bakalauro laipsnį. Įvairiais skaičiavimais, jo intelekto koeficientas siekia nuo 200 iki 325.
Vaikystėje jam buvo diagnozuotas dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas. M. Kearney visada svajojo tapti televizijos žaidimo vedėju. Sulaukęs 22 metų, jis jau turėjo keturis bakalauro diplomus (antropologijos, kompiuterių mokslų, geologijos ir chemijos) bei chemijos daktaro laipsnį, pranešė ABC.
32. Nadia Camukova
Nadia Camukova, kurios intelekto koeficientas siekia 200, gimė Maskvoje 1976 metais. Smegenų tyrinėjimų institutas Maskvoje vėliau paskelbė, kad ji turi aukščiausią intelekto koeficientą pasaulyje.
N. Camukova gali kalbėti septyniomis kalbomis (rusų, anglų, prancūzų, turkų, vokiečių, arabų ir persų) bei aštuoniais Turkijos dialektais. Ji yra Bahčešehiro universiteto Turkijoje profesorė.
31. Michaelas Grostas
Michaelas Grostas, kurio intelekto koeficientas yra 200, buvo sulaukęs vos 10 metų, kai 1964-aisiais pradėjo studijuoti Mičigano valstijos universitete.
Vėliau jis studijavo Jeilio universitete ir Mičigano universitete, kur 23 metų apsigynė matematikos mokslų daktaro laipsnį. 2005 metų duomenimis, M. Grostas dirbo sistemų architektu vienoje kompiuterių įmonėje Detroite, skelbė Mičigano valstijos universiteto tarnyba „State News“.
Tarp M. Grosto pomėgių yra tapyba ir evoliucinė biologija.
30. Sho Yano
Sho Yano įstojo į Loyolos universitetą, būdamas 9 metų. Po trejų metų baigė jį su aukščiausiu pagyrimu, skelbė „Chicago Tribune“. Jo intelekto koeficientas yra lygus 200.
Dvylikametis Sho Yano pradėjo studijuoti prestižinėje Čikagos universiteto Pritzkerio medicinos mokykloje ir 21 metų tapo jauniausiu studentu per mokyklos istoriją, gavusiu medicinos daktaro laipsnį. Jis taip pat turi mokslų daktaro laipsnį molekulinės genetikos ir ląstelių biologijos srityse, rašė „Los Angeles Times“.
29. Dylanas Jonesas
Dylanas Jonesas, turintis 200 balų siekiantį intelekto koeficientą, 16 metų baigė Kolorado kasyklų mokyklą (angl. Colorado School of Mines), kur apsigynė mokslinį laipsnį matematikos ir informatikos bei šalutinėse bioinžinerijos ir gamtos mokslų srityse, skelbė žurnalas „Mines Magazine“.
Po metų D. Jonesas įstojo į Kolorado universiteto Denverio medicinos mokyklą, kur ruošiasi tapti neurochirurgu.
D.Jonesas studijavo lotynų, prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbas. Jis trokšta išmokti rusų kalbą, nes „kirilica yra skirtinga rašmenų sistema“. „Noriu imtis šio papildomo iššūkio“, - sakė jis Kolorado kasyklų mokyklos žurnalui.
28. Edith Stern
Po dienos, kai gimė Edith Stern, jos tėvas per spaudos konferenciją paskelbė, kad iš savo dukrelės ketina nulipdyti „tobulą žmogų“, rašė „Milwaukee Sentinal“.
Sulaukus penkerių, Edith tėvas privertė ją perskaityti visą „Encyclopedia Britannica“. 12 metų Edith jau studijavo koledže, o sulaukusi 15 metų jau dėstė koledžų lygio matematiką. Jos intelekto koeficientas siekia 203.
Nuo 1970 metų ji dirbo bendrovėje IBM ir yra pelniusi pripažinimą dėl daugelio nuopelnų taikomosios matematikos srityje.
27. Kim Ung Yongas
Kim Ung Yongas trejų metų pradėjo lankyti universiteto paskaitas, o sulaukęs ketverų, jau kalbėjo keturiomis kalbomis. Aštuonerių metų Kim Ung Yongą NASA pakvietė studijuoti Jungtinėse Valstijose. Įvairiais matavimais, jo intelekto koeficientas siekia nuo 200 iki 210.
16 metų Kimas paliko NASA ir gįžo į Pietų Korėją. Ten jis gavo civilinės inžinerijos mokslų daktaro laipsnį, skelbė „Business Insider“.
Dabar jis dirba bendrovės „Chungbuk Development Corporation“ verslo planavimo skyriuje.
„Žmonės nori, kad tapčiau aukšto rango vyriausybės pareigūnu ar didelės įmonės darbuotoju, - 2010 metais „Korea Herald“ sakė KImas. – Nemanau, kad vien tai, kad pasirinkau kitą kelią, suteikia kažkam teisę vadinti kito žmogaus gyvenimą nesėkme“.
26. Francis Galtonas
Anot L. Thimso skaičiavimų, F. Galtono intelekto koeficientas galėjo siekti 200.
F. Galtonas sukūrė šiuolaikinį orų žemėlapį ir paskatino policiją savo darbe remtis pirštų atspaudais. Jis buvo Charleso Darwino pusbrolis ir susidomėjo eugenika bei evoliucija, kai 1859 metais pasirodė knyga „Origin of Species“ („Apie rūšių kilmę“).
25. Marie Curie
M. Curie buvo pirmoji moteris, laimėjusi Nobelio premiją, ir pirmasis žmogus, pelnęs ją dukart – iš pradžių fizikos, o vėliau – chemijos srityje. Ji taip pat tapo pirmąja moterimi, dėsčiusia Sorbonoje.
24. Thomasas Wolsey
Jis buvo Henriko VIII lordas kancleris, organizavęs pirmąjį Henriko ir Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I susitikimą. 1514 metais jis kontroliavo beveik visus valstybės reikalus ir buvo itin įtakinga Bažnyčios figūra.
Netrukus po to, kai Th. Wolsey nepavyko pasiekti, kad popiežius anuliuotų Henriko santuoką su Jekaterina iš Aragono, jis buvo suimtas dėl išdavystės. Th. Wolsey mirė 1530 metais pakeliui į savo teismą.
23. Hugo Grotius
1607 metais jis buvo paskirtas Olandijos, Zelandijos ir Vakarų Frislando provincijų generaliniu prokuroru, bet 1621 metais buvo ištremtas į Paryžių: H. Grotius buvo apkaltintas išdavyste dėl dalyvavimo olandų politinėse kovose.
Šios įnirtingos kovos dėl valdžios, virusios Nyderlanduose ir visoje Europoje, įkvėpė didžiąją dalį jo šedevro „De Jure Belli ac Pacis“ („Apie karo ir taikos teisę“).
22. Hipatija
Hipatija dažnai buvo puolama ir kritikuojama dėl pagoniškų vertybių ir nekrikščioniškos neoplatonizmo filosofijos mokymo. 415 metais Aleksandrijos gatvėse ją nužudė krikščionybės fanatikų gauja.
21. Terence`as Tao
Dirbti minėto universiteto fakultete jis pradėjo netrukus po to, kai Prinstono universitete, būdamas 21 metų, gavo mokslų daktaro laipsnį. Sulaukęs 24 metų, jis jau buvo etatinis profesorius.
T. Tao žinomas dėl indėlio į skaičių teoriją ir harmonijos analizę. Anksčiau šiais metais jis pelnė 3 mln. dolerių, kai su dar keturiais kolegomis laimėjo Persilaužimo matematikoje prizą, skelbė „The Los Angeles Times“.
20. Johnas Stuartas Millis
Johnas Stuartas Millis buvo XIX amžiaus filosofas ir Didžiosios Britanijos parlamento narys. Kaip filosofo Jeremy Benthamo studentas, kovojo už utilitarizmą ir kritikavo neribojamą valstybės kontrolę. Įvairiais skaičiavimo metodais, jo intelekto koeficientas siekė 180 – 200.
1859 metais pasirodžiusi jo esė „On Liberty“ („Apie laisvę“), kurioje jis tvirtino, kad laisvė yra fundamentali žmogaus teisė, sukėlė kontroversiją dėl nedviprasmiško individualumo ir žodžio laisvės propagavimo.
19. Christopheris Hirata
Astrofiziku tapęs vunderkindas Christopheris Hirata, kurio intelekto koeficientas siekia 225, būdamas 13 metų tapo jauniausiu 1996 metų Tarptautinės fizikos olimpiados nugalėtoju. Po metų jis įstojo į Kalifornijos technologijos universitetą.
Sulaukęs 16 metų jis jau dirbo NASA ties projektu, skirtu Marso kolonizacijos tyrinėjimams, o 22 metų Prinstono universitete gavo fizikos mokslų daktaro laipsnį.
Šiuo metu jis yra Ohajo valstijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorius.
18. Emanuelis Swedenborgas
Emanuelis Swedenborgas buvo XVIII amžiaus mokslininkas ir teologas. Įvairiais skaičiavimas, jo intelekto koeficientas siekė nuo 165 iki 210.
Didžiąją dalį gyvenimo jis buvo gerbiamas dėl indėlio į gamtos mokslus, tačiau sulaukęs 50-ies metų jis patyrė dvasinį prabudimą ir išleido garsiausią savo darbą – pomirtinio gyvenimo aprašymus „Rojus ir pragaras“.
Po savo mirties itin gerbtas filosofų ir mistikų, E. Swedenborgas tvirtino, kad bet kuriuo metu gali apsilankyti rojuje ar pragare ir kad idėjos apie dvasingumą, Dievą ir Kristų jį aplankė sapnuose ir vizijose.
17. Ettore Majorana
Italų fizikos teoretikas Ettore Majorana tyrinėjo neutrinų mases ir elektriškai neutralias subatomines daleles, kurios susidaro per branduolines reakcijas. Anot įvairių skaičiavimų, jo intelekto koeficientas siekė nuo 183 iki 200.
Likus vieneriems metams iki paslaptingo dingimo per kelionę laivu iš Palermo į Neapolį, jis buvo tapęs Neapolio universiteto teorinės fizikos profesoriumi. Po minėto dingimo jo palaikai taip ir nebuvo rasti.
Jo vardu yra pavadinta Majoranos lygtis ir Majoranos fermionai, o 2006 metais jo garbei buvo įsteigta teorinės fizikos Majoranos premija.
16. Voltaire`as
Voltaire`as yra vienas garsiausių prancūzų rašytojų ir filosofų, garsėjęs savo satyriniu talentu ir kandžia šalies didikų kritika.
Visą savo gyvenimą Voltaire`as atkakliai gynė distinkciją tarp gamtos mokslų ir filosofijos. Daug jo kritinių raštų buvo nukreipti prieš tokius pripažintus filosofus kaip G. Leibnizas, N. Malebranche`as ir R. Descartes`as, rašoma Stanfordo filosofijos enciklopedijoje.
15. Williamas Shakespeare`as
Dažnai nacionaliniu anglų poetu ir Avono bardu vadinamo Williamo Shakespeare`o intelekto koeficientas siekė 210. Jis laikomas visų laikų garsiausiu angliakalbiu rašytoju ir dramaturgu.
1564 metais gimęs Anglijos Stratfordo prie Avono mieste, W. Shakespeare`as pragyvenimui užsidirbdavo vaidindamas teatre ir rašydamas pjeses. Iki 1597 metų jis buvo išleidęs 15 dramų, įskaitant „Ričardą II“, „Henriką VI“ ir „Daug triukšmo dėl nieko“.
14. Nikola Tesla
1900 metais J. P. Morganas investavo 150 tūkst. JAV dolerių į N. Teslos Wardenclyffe`o bokštą – transatlantinę bevielę ryšio sistemą, kurios N. Tesla taip ir neužbaigė. Serbų fizikas mirė beturtis 1943 metais vieno Niujorko viešbučio kambaryje.
13. Leonhardas Euleris
L. Euleris buvo vienas iš grynosios matematikos kūrėjų ir toliau plėtojo integralinio skaičiavimo studijas. Jis parašė veikalą „Introductio in Analysin Infinitorum“ („Įvadas į begalybės analizę“), o jo visi darbai sudaro maždaug 90 tomų. Jis turėjo legendinę atmintį ir žodis žodin galėdavo atmintinai deklamuoti Vergilijaus poemą „Eneida“.
12. Galileo Galilei
Jo atradimai su teleskopu paneigė aristotelišką kosmologiją, ypač jo atradimas, kad Venera juda tokiomis pačiomis fazėmis kaip ir Mėnulis ir kad Jupiteris turi keturis palydovus, skriejančius aplink jį.
Gyvenimo pabaigoje Bažnyčia pasmerkė Galileo kaip eretiką, nes jis gynė heliocentrinį Koperniko Visatos modelį.
11. Carlas Gaussas
Carlas Gaussas, laikomas garsiausiu XIX amžiaus vokiečių matematiku, buvo tikras vunderkindas, vėliau itin nusipelnęs skaičių teorijai, algebrai, statistikai ir analizei. Įvairiais skaičiavimais, jo intelekto koeficientas galėjo siekti nuo 250 iki 300.
Jo darbai itin daug įtakos turėjo elektromagnetizmo tyrinėjimams. Jis atsisakydavo publikuoti savo darbus, kol jie nebūdavo visiškai tobuli.
10. Thomasas Youngas
Thomasas Youngas buvo anglų gydytojas ir fizikas, kurio indėlis regėjimo, šviesos, fiziologijos ir kalbos srityse leido padaryti svarbių optikos ir žmogaus anatomijos atradimų. Jo intelekto koeficientas galėjo būti 185 – 200.
Jis taip pat buvo egiptologas, padėjęs iššifruoti Rozetės akmenį.
Vienas svarbesnių jo atradimų buvo tas, kad žmogaus akių lęšiukai keičia savo formą, kad susifokusuotų ties objektais skirtingu atstumu. Tai vėliau leido jam nustatyti astigmatizmo priežastį. Jis taip pat pirmasis aprašė, kaip akis suvokia spalvas.
9. Williamas Sidisas
Williamas Sidisas (įkvėpęs sukurti filmą „Good Will Hunting“ („Gerasis Vilas Hantingas“)) buvo amerikiečių vunderkindas, turėjęs intelekto koeficientą nuo 200 iki 300. Vos dvejų metų W. Sidisas jau skaitė laikraštį „The New York Times“ ir rašomąja mašinėle spausdino anglų ir prancūzų kalbų raides.
Devynerių metų jis buvo priimtas į Harvardą, bet universitetas neleido jam lankyti paskaitų dėl „emocinio nebrandumo“. Vietoj to jis lankė Tuftso universitetą, kol sukakus 11 metų, jį galiausiai įsileido Harvardas.
Jį visur sekiojo žurnalistai, privertę jį tapti atsiskyrėliu. Jis judėjo iš vieno miesto į kitą, prisidengdamas skirtingomis pavardėmis, kad išvengtų dėmesio. W. Sidisas mirė nuo stipraus insulto, sulaukęs 46 metų.
8. Gottfriedas Leibnizas
1676 metais G. Leibnizas pagrindė naujas judėjimo dėsnių, žinomų kaip dinamika, formuluotes, įvesdamas kinetinės energijos sampratą.
Jis taip pat svariai prisidėjo prie kalbos filosofijos savo darbais apie būtinąsias proto ir atsitiktines fakto tiesas, galimus pasaulius ir pakankamo pagrindo principą.
7. Nicolaus Copernicus
N. Copernicus buvo lenkų matematikas ir astronomas, kurio heliocentrinis Visatos modelis, pagal kurį Saulė, o ne Žemė, yra Saulės sistemos centras, revoliucionizavo visus kosmoso tyrinėjimus. Manoma, kad jo intelekto koeficientas galėjo siekti nuo 160 iki 200.
Po jo mirties 1543 metais Bažnyčia uždraudė jo knygą „De Revolutionibus Orbium Coelestium“ („Apie dangaus sferų apsisukimus“). Ši knyga uždraustų raštų sąraše išbuvo beveik tris šimtmečius.
6. Rudolfas Clausius
Vokiečių fizikas ir matematikas Rudolfas Clausius geriausiai žinomas dėl to, kad suformulavo antrąjį termodinamikos dėsnį. Įvairiais skaičiavimais, jo intelekto koeficientas galėjo siekti nuo 190 iki 205.
R. Clausius pavertė termodinamiką mokslu, nukalė entropijos terminą ir išplėtojo dujų kinetinę teoriją.
Jis taip pat buvo vienas pirmųjų mokslininkų, teigusių, kad molekulės yra sudarytos iš nuolat besikaitaliojančių atomų. Tai vėliau leido sukurti elektrolitinės disociacijos (molekulių skilimo į krūvį turinčius atomus, arba jonus) teoriją.
5. Jamesas Maxwellas
Jamesas Maxwellas – škotų matematinis fizikas, labiausiai žinomas dėl to, kad suformulavo klasikinę elektromagnetinio spinduliavimo teoriją. Jo intelekto koeficientas galėjo siekti nuo 190 iki 205.
J. Maxwellui priskiriami nuopelnai paklojus pamatus kvantų teorijai. Jis padarė įtaką daugeliui mokslininkų, tarp jų ir Alfredui Einsteinui. Kartą paklaustas, ar rėmėsi I. Niutonu, A. Einsteinas atsakė: „Ne, aš remiuosi Maxwellu“.
4. Isaacas Newtonas
Labiausiai žinomas dėl traukos dėsnio, anglų fizikas ir matematikas, seras Isaacas Newtonas prisidėjo prie XVII amžiaus mokslo revoliucijos. Jo intelekto koeficientas galėjo siekti nuo 190 iki 200.
Jis parašė veikalą „Philosophiae Naturalis Principia Mathematica“ („Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“), kuris laikomas įtakingiausia fizikos, o gal net visų mokslų knyga. Nors vėliau kai kurios jo prielaidos buvo paneigtos, I. Newtono visuotinės traukos principai iki šių laikų neturi jokios alternatyvos.
3. Leonardo da Vinci
Jis yra vienas žymiausių tapytojų istorijoje, išradęs tokias technines naujoves kaip skraidymo aparatas, šarvuotis, koncentruota saulės energija ir skaičiavimo mašinėlė. Tačiau L. da Vinci viską atidėliodavo ateičiai, todėl per visą jo gyvenimą buvo realizuota mažai jo projektų.
2. Albertas Einsteinas
Albertas Einsteinas – Vokietijoje gimęs fizikos teoretikas ir mokslo filosofas, kurio intelekto koeficientas, įvairiais skaičiavimais, galėjo siekti nuo 205 iki 225. Labiausiai jis žinomas dėl masės ir energijos ekvivalentiškumo formulės „E = mc2“, kuri vadinama garsiausia pasaulio formule.
A.Einsteinas suformulavo reliatyvumo principą ir bandė paneigti kvantinę teoriją. Jis mirė 1955 metais, būdamas 76-erių.
1. Johannas Goethe
Jis taip pat laikomas viena ryškiausių Vakarų literatūros figūrų: iki šių dienų plačiai skaitoma ir studijuojama jo 1808 metų poema „Faustas“.
