Aptiktas senovinis amuletas su paslaptingu palindromu

Archeologų grupė, kasinėjusi senovinio miesto buvimo vietoje Kipro pietvakariuose, aptiko labai įdomų objektą – amuletą su 59 raidžių graikų kalba užrašytu palindromu. Palindromai – tai simbolių (skaičių, raidžių) sekos, kurios ir iš vienos, ir iš kitos pusės skaitomos identiškai. Palindromo pavyzdys - „Kol einu šunie lok“ (autorius – Juozas Granskas).

Amuletas aptiktas dar 2011 metais, jį rado archeologai, vykdę Pafoso agoros projektą – senovinio miesto Nea Pafoso (Nea Paphos) agoros (susirinkimų aikštės) kasinėjimus. Pafosas – viena svarbiausių archeologinių kasinėjimų vietų Kipre ir kadaise žinomiausia graikų meilės deivės Afroditės garbinimo vieta, rašo iflscience.com.

Amuletai – nedideli objektai, kurie arba dėvimi, arba aukojami dievybėms, nes savininkas tiki, kad jis magišku būdu suteiks kokių nors galių ar apsaugos nuo nelaimių. Būtent šis amuletas, kuris, kaip manoma, yra apie 1500 metų senumo, yra išgraviruotas abipus. Vienoje jo pusėje yra keli atvaizdai – tokie, kaip tylos dievo Harpokrato, - kitoje pusėje yra graikiškas palindrominis įrašas:

ΙΑΕW

ΒΑΦΡΕΝΕΜ

ΟΥΝΟΘΙΛΑΡΙ 

ΚΝΙΦΙΑΕΥΕ 

ΑΙΦΙΝΚΙΡΑΛ 

ΙΘΟΝΥΟΜΕ 

ΝΕΡΦΑΒW 

ΕΑΙ

Anot svetainės „LiveScience“, išvertus tai reiškia: „Jahvė (dievas) – slapto vardo nešėjas, Re liūtas saugus savo šventykloje“. Tiesa, šioje simbolių sekoje esama keleto klaidų – pavyzdžiui, du kartus tose vietose, kur turėtų būti raidė „V“, įrašyta raidė „P“.

Patys seniausi istorikams žinomi palindromai yra maždaug 2000 metų senimo, tačiau labiausiai jei išpopuliarėjo viduramžiais. Manoma, kad ankstyvaisiais krikščionybės laikais krikščionys palindromus galėjo naudoti kaip slaptą būdą pranešti apie savo buvimą kartu apsisaugant nuo persekiojimo.

Kaip jau minėta, kitoje amuleto pusėje yra keli atvaizdai – tarp jų yra mumija, gulinti laive. Tikėtina, jog tai yra Egipto dievas Oziris. Tylos dievas Harpokratas atvaizde sėdi ant kėdės, pridėjęs pirštą prie lūpų. Taip pat galima įžiūrėti graikų ir egiptiečių mitologijoje sutinkamą sutvėrimą su šuns galva, vadinamą cinocefalu. Jis, panašu, atkartoja Harpokrato pozą. Daugiau amuleto aprašymų galima rasti recenzuojamame leidinyje „Studies in Ancient Art and Civilization“.

Anot tyrimo autoriaus Joachimo Śliwos, įdomu yra tai, jog kai kuriems atvaizdams suteikti neįprasti bruožai – tai gali būti ženklas, kad amuleto kūrėjas nelabai nusimanė apie atvaizduojamus mitologinius veikėjus. Pavyzdžiui, Harpokratas turėtų sėdėti ne ant kėdės, o ant lotoso žiedo, be to, jis neturėtų turėti mumijos aprišalų.