Šiuolaikiniai žmonės yra svarbiausi iš kada nors gyvenusių, nes jų sukurtos technologijos labiausiai pakeitė pasaulį ir pagerino gyvenimo kokybę žemėje. Maždaug nuo XIX a. vidurio prasidėję žmonių perkėlimo iš vienos vietos į kitą būdai (geležinkeliai, laivai, vėliau automobiliai ir lėktuvai), o nuo XX a. vidurio informacijos perdavimo būdai (telefonai, radijas, televizija, faksai, internetas, mobilieji telefonai) sukūrė galimybes keistis naujovėmis ir idėjomis, ir užsuko amžinąjį naujovių ratą, įgalinantį pasaulį taip sparčiai žengti į priekį.

Francis Backonas pirmasis pastebėjo, kad mokslas suka naujovių ratą. Tačiau pramonės revoliuciją įžiebė ne mokslinis įkvėpimas. Tekstilės pramonę, pradėjusią pramonės revoliuciją, sukūrė ne mokslininkai, o verslininkai. Garo variklį ištobulino taip pat ne mokslininkai. Tik vėliau mokslo žinios teikė energijos įsisukančiam naujovių ratui. Buvo suprasti termodinamikos dėsniai ir ištobulinti garo ir vidaus degimo varikliai, suprasti elektros reiškiniai ir ištobulintos ryšių priemonės − telegrafas, radijas ir kitos. Ir šiandien verslininkai, rinkdami po kruopelytę mokslo žinias iš laboratorijų, sukūrė mobiliuosius telefonus, kompiuterių lustus, programinę įrangą ir palydovinius ryšius, ir suka naujovių ratą kartu su mokslininkais. Mokslininkų darbas yra daugiau paaiškinti empirinius technologijų kūrėjų atradimus, apšviesti jiems kelią, kad jie neklaidžiotų tamsoje. Mokslas yra labai svarbus. XVII a. gravitacijos ir kraujo apytakos atradimai papildė žmonijos žinių bagažą, bet gyvenimo lygį jie pakėlė mažiau nei tekstilės mašinos ir garo varikliai.

Mokslo žinios leidžia atsirasti technologijoms, bet daug technologijų buvo sukurtos nežinant, kodėl jos veikia. Radarų širdies − magnetrono − teorija buvo sukurta po daugelio metų pradėjus veikti radarams. Aspirinas daugiau nei 100 metų malšino galvos skausmus nežinant kodėl. Penicilino geba žudyti bakterijas suprasta tik tada, kai bakterijos išmoko jam pasipriešinti.

Lietuvoje turime bene 15 universitetų ir 3 akademijas, 44 mokslo institutus, kuriuose dirba tūkstančiai mokslininkų ir tyrėjų, turime armiją inžinierių, bet technologijas perkame, o ne kuriame. Kodėl?

Gal todėl, kad naujovių ratą suka kapitalo ir talento sąjunga. Talentai eina ten, kur juos paremia pinigai. Už daugybę didžiųjų atradimų − nuo atominių jėgainių iki interneto, nuo radarų iki palydovinių ryšių − turime būti dėkingi vyriausybėms. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos 2007 m. tyrimai parodė, kad vyriausybių skirtos tyrimams lėšos įtakos šalių ekonominiam augimui beveik nedaro. Todėl nereikia tikėtis, kad šimtai milijonų kasmet tyrimams skiriamų iš biudžeto litų pagerins Lietuvos ekonomiką. Ekonomiką skatinantį naujovių variklį labiausiai suka technologijos, gimę iš mokslo ir verslo idėjų mainų.

Per pastaruosius 50 metų daugelyje šalių BVP dalis tyrimams iš privataus verslo išaugo daugiau nei dvigubai. Mattas Ridley knygoje „Racionalusis optimistas“ (2013) (http://lmalt.yes2e.lt/files/7_Racionalusis_optimistas_MA.pdf) rašo, kad dabar pasaulyje mokslo idėjos susitinka su verslo idėjomis, poruojasi ir lytiškai santykiauja visame pasaulyje, ir ši „paleistuvystė vis labiau plinta. Telefono santykiavimas su kompiuteriu pagimdė internetą. Elektromagnetinių reiškinių atradėjo Michaelo Faraday'aus daugelis idėjų susiporavo su Hanso Christiano Oerstedo idėjomis. Didžiojo amerikiečių išradėjo Thomaso Edisono ir telegrafo išradėjo Samuelio Morse idėjos susiporavo su daugelio kitų idėjomis. Pasaulio istorija yra idėjų susitikimo, poravimosi ir mutavimo istorija. Lietuvoje nepaisant įkurtų penkių Mokslo ir verslo slėnių, mokslo ir verslo idėjos beveik nesusitinka, nesiporuoja ir nesantykiauja, todėl universitetuose ir mokslo institutuose kuriamos žinios didina žinių bagažą, bet naujų technologijų beveik negimdo. Verslas dar yra pasyvus. Todėl technologijas brangiai perkame.

Kai XX a. šeštajame dešimtmetyje Charlesas Townesas atrado lazerį, niekas į jį rimtai nežiūrėjo. Susiporavę su verslo idėjomis dabar lazeriai neša informaciją stiklo pluošto gijomis, nuskaito laikmenų duomenis, gydo akis ir t. t.

Daug išradimų padaro žmonės neinvestuodami pinigų. Harvardo studentas Markas Zukerbergas sukūrė „Facebook“, Michaelas Dellas, Steve'as Jobsas, Billas Gatesas kūrė kompiuterius be jokių investicijų. Pasaulinį sietyną (World Wide Web) 1991 m. Timas Bernersas-Lee sukūrė, spręsdamas dalelių fizikos pasidalijimo tarp kompiuterių problemas. Žmonės veltui rašo „Vikipediją“ ir „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui“ (http://www.lietuvai.com), mokslininkai neskaičiuodami darbo valandų kuria žinias ir jas veltui skelbia mokslo žurnaluose.

Pasauliui kintant pažinimas žengia į priekį. Žinojimas, kad elektronai gali nešti energiją ir informaciją, nenumaldomai kuria naujoves. Milijardai tokių žinojimų sudaro žmonijos klestėjimo knygą, gimdo technologijas ir suka pasaulio klestėjimo variklį. Nuostabi pažinimo savybė yra ta, kad jis beribis. Žmonės turtėja pardavinėdami vieni kitiems daiktus, ne idėjas. Todėl mokslininkai turtingi nebūna. Gyvename daiktais perpildytame pasaulyje, bet prieš idėjų visatos didybę fizinių daiktų visata atrodo mažytė. Gyvenant toje idėjų visatoje, Lietuvoje būtina skatinti mokslo ir verslo idėjų mainus, nes tik jie gimdo naujas technologijas ir suka šalies klestėjimo variklį.