Žaižaruojantis akmuo buvo iškastas milžiniškoje Rusijos deimantų kasykloje Udačnaja, jis paaukotas moksliniams tyrimams (mat kai deimantai yra tokio dydžio, papuošalams jie yra netinkami). Ir nors juvelyrams akmuo būtų bevertis, mokslininkams jis – labai brangus radinys, mat taip deimantų prisėtas akmuo visomis prasmėmis yra retenybė, rašo livescience.com.

„Mane labiausiai žavi tai, kad akmenyje yra 30 000 mažyčių, idealių oktaedrų ir nė vieno stambesnio deimanto. Atrodo taip, tarsi visi jie būtų susidarę tą pačią akimirką“, - pristatydamas akmenį kasmetiniame Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavime sakė Tenesio universiteto (JAV) geologas Larry Tayloras.

Deimantų koncentracija šioje uolienoje yra milijonus kartų didesnė nei įprastinėje deimantų rūdoje (vidurkis – 1-6 karatai deimanto iš tonos menkavertės žemės). Karatas yra svorio (ne dydžio) vienetas, atitinkantis maždaug 0,2 gramo.

Neįtikėtinas deimantų tankumas akmenyje ir jo neįprastas kalėdinis spalvingumas mokslininkams pateiks svarbių duomenų apie Žemės geologinę praeitį ir apie pačių brangakmenių kilmę, sakė L. Tayloras. „Mineralų asociacijos mums kažką papasakos apie šio iš tiesų keisto akmens kilmę“.

Nors jau daugelį šimtmečių deimantai yra vieni iš didžiausių turtų, o šiais laikais jų mokama pagaminti ir laboratorijose, natūralios deimantų kilmės paslaptis iki šių dienų neįminta.

„Cheminės reakcijos, kurių metu susidaro deimantai, vis dar yra paslaptis“, - sakė geologas.

Mokslininkai mano, jog šie skaidrūs akmenėliai gimsta giliai po Žemės paviršiumi, sluoksnyje tarp plutos ir mantijos. Sprogstamieji ugnikalnių išsiveržimai mantijos, kurioje gausu deimantų dalį gali iškelti arčiau Žemės paviršiaus. Tačiau kelionės į paviršių metu didžioji dalis mantijos uolienų suyra, todėl paviršių pasiekia tik palaidi kristalai. Todėl Udačnaja kasykloje surastas akmuo – vienas iš tų retų grynuolių, kuris sugebėjo pasiekti paviršių nesuardytas.

L. Tayloras Udačnaja kasyklos deimantus tyrinėja kartu su Rusijos mokslų akademijos atstovais. Iš pradžių mokslininkai akmenį išanalizavo pramoniniu rentgeno tomografu, panašiu į medicininį kompiuterinį tomografą, tik spinduliuojantį didesnio intensyvumo rentgeno spindulius. Skirtingi mineralai rentgeno nuotraukose skleidžia skirtingas spalvas. Deimantai tokiose nuotraukose būna juodi.

Daugybė tūkstančių deimančiukų akmenyje susispietę labai arti vienas kito. Tai yra vos milimetro dydžio oktaedrai (figūros, panašios į dvi dugnais sulipusias piramides). Likusi akmens dalis prismaigstyta stambesniais raudonais granato akmenėliais žaliais olivino bei pirokseno akmenėliais. Akmens vientisumą palaiko sulfidams priskiriami mineralai. Pagal rentgenogramų duomenis sudarius trimatį akmens modelį išaiškėjo, kad deimantai susiformavo po granato, olivino ir pirokseno mineralų.

Egzotiškos medžiagos, įstrigusios mažutėse kapsulėse – inkliuzai – taip apt gali padėti išsiaiškinti akmens istoriją. Mokslininkai inkliuzų viduje esančius junginius mėgino identifikuoti nukreipdami į juos elektronų spindulius. Jų radinys – tie patys granatai ir karbonatai (mineralai, sudarantys jūrų kriaukleles ir kalkakmenį).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)