Tikėtina, kad technologijos taps ateities auksu. Auksas, nafta ir kiti gamtos ištekliai visada buvo geopolitinių įvykių pagrindiniu vairininku. Dabar kai kurios naujai atsirandančios technologijos turi galios sukelti gamtos išteklių nepriklausomybę nuo konkrečios teritorijos ir kartu padaryti daugelį išteklių nesvarbiais geopolitinės galios šaltiniais. Biosintezės dėka, pavyzdžiui, daugelį šiandien menkų gamtos išteklių galima rytoj bus sintezuoti bet kur pasaulyje. Galimybės naudotis naujomis technologijomis, kartu su jų plėtra ir reguliavimu, taps naujais geopolitiniais svertais.
Todėl atskirtis tarp technologijas kuriančių ir besivystančių šalių tik didės. Gali būti nubrėžtos naujos ribos tarp technologijas kuriančių ir jas perkančių šalių. Tas ribas įtakos šalių inovatyvumo galimybės. Jau rašėme, kad Lietuva pagal inovatyvumą nėra tarp pirmaujančių pasaulyje. Sparti technologinė pažanga kelia daug klausimų. Kokie bus ateities labiausiai geidžiami ištekliai ir kaip jie pergrupuos geopolitinius santykius? Kokios technologijos bus retos, kokios labiausiai geidžiamos ir kokios bus visiems prieinamos? Ar technologijų įsisavinimas pagreitins jų virtimą politine ir ekonomine galia, ar jos sukels žmonėms neturinčią precedento riziką?
Pagaliau, ar peržengsime kultūrų ribas? Technologinė pažanga tęsis ir komunikacijos taps dar lengvesnės ir didins mūsų patirtį. Technologijos ne tik leis mums nuolat bendrauti artimai realybei būdu. Jos leis mums peržengti daugumą dabartinių tarpkultūrinio bendravimo barjerų, tokių, kaip kalbos ir suvokimo skirtumus. Ar stengsimės išsaugoti mūsų kultūrinius skirtumus, ar leisime kultūroms susilieti? Ir ar kultūros dar svarbios? O gal sukursime naują globalią įvairovės koncepciją?
Technologijos turi potencialą naujai apibrėžti ryšius tarp visuomenės narių, valdžios ir verslo. Pavyzdžiui, plėtojant elektroninę demokratiją galima pasiekti didesnį visuomenės dalyvavimą šalies valdyme. Dėl greito informacijos skleidimo ar minčių vizualizacijos išrinkti asmenys galėtų tapti labiau atskaitingi rinkėjams ir geriau jiems atstovauti valdyme. Tai leistų efektyviau ir rimčiau priimti sprendimus.
Kita vertus, technologijos gali didinti ir nelygybę, nes tik tos visuomenės dalys, kurioms technologijos bus prieinamos, bus atstovaujamos. Vyriausybinės tarnybos taps iš dalies automatizuotos ir programinė įranga pakeis kai kuriuos dabartinius politikų veiksmus. Tik kam mes leisime valdyti algoritmus, nuo kurių taip priklausys mūsų gyvenimas? Ar technologijų sukurtas sudėtingumas ir individualus valdžios suteikimas ves prie valdžios išskaidymo ar prie autokratinio valdymo? Ar inovacijų greitėjimas skatins Didžiojo Brolio autoritarizmą ir grasins demokratijai?
Komunikacijos tobulės per gyvosios kalbos vertimo, papildytos realybės ir emocijų vizualizacijos technologijas. Technologijos žymiai padidins diplomatų nuspėjamumo ir savitarpio supratimo lygį. Tai turėtų pagerinti iškilusių konfliktų sprendimus. Geresnės komunikacijų technologijos sukurs sąlygas, kai tradicinės tarptautinės diplomatijos gali neprireikti, kadangi visą reikalingą informaciją galima bus gauti ir be diplomatų bei politikų pagalbos. Atsirandančios technologijos įtakos ir karinį sektorių. Gali daugėti anonimiškų mūšių, „žaliųjų žmogelių“ įsiveržimų į svetimas šalis, žmonių grobimų.
Informacinis karas jau vyksta ir jis gali plėstis. Todėl technologinės įtakos dvilypumas gali sužlugdyti ir iš naujo apibrėžti balansą tarp kietosios ir minkštosios galios, kuri naujai apibrėš tarptautinius santykius. Jei tarpnacionaliniai iššūkiai vaidins vyraujantį vaidmenį tarpvalstybiniuose santykiuose, kaip panaudosime technologijas konfliktų sprendimui? Ar dialogas taps efektyvesnis ar pasenęs? Ar diplomatai pasirinks komunikacijų ir sieties tarp smegenų ir kompiuterių technologijas bendravimui, ar šios technologijos bus panaudotos be jų žinios? Nuo atsakymų į šiuos gausius klausimus priklausys šio amžiaus technologijų valdomas pasaulis.
