Supermeno komiksuose herojus kartkartėmis nuskrenda į krištolinę tvirtovę, kur gali pasiekti seniai apleistos tėvynės atsiminimus, saugomus krištolo šukėse. Argi nebūtų šaunu, jei ir mes rastume, kur saugoti atsiminimus amžinai? Aišku, jau dabar yra daugybė informacijos saugojimo būdų. Bet standžiuosius diskus lengva ištrinti, flash atmintį gali pažeisti aukšta temperatūra ir ji prastėja po kelių tūkstančių įrašymo ciklų. Netgi DVD per keletą dešimtmečių oksiduojasi – jei prieš tai nebūna subraižyti.
Saugus ilgalaikis informacijos saugojimas yra mūsų visų rūpestis. Ateities žmonės ar net ateivių civilizacijos įvertintų tvarkingai sudėliotus įrašus. Pasirodo, šios futuristinės vizijos įgyvendinimui, nelabai ką geriau už Supermeno šukes galėtume sukurti.
1996 metais Harvardo universiteto mokslininkai parodė, kad turėtų būti įmanoma įrašyti duomenis į patvarią skaidrią medžiagą, pavyzdžiui, stiklą. Stiklas atsparus karščiui, cheminėms medžiagoms ir mechaniniam stresui – gali būti netgi neperšaunamas. Pagal Harvardo mokslininkų sumanymą, informacijos bitai į medžiagą būtų rašomi paprasčiausiai nukreipiant stiprų lazerio spindulį, sukuriantį mažus defektus, kurių lūžio rodiklis skiriasi nuo supančio stiklo. Tokią informaciją būtų galima nuskaityti, apšviečiant medžiagą ir ištiriant nuo defektų atsiradusių taškų raštą.
Sumanymo įgyvendinimas ilgokai užtruko, kadangi reikia ypatingai tiksliai sufokusuotų lazerių, o tai gana nauja technologija. Bet Japonijos kompanija „Hitachi“ kitais metais planuoja rinkai pateikti kvarcines atminties medžiagas.
Fizikas Peteris Kazansky ir jo komanda iš Southamptono universiteto (JK), kurioje yra ir du lietuviai - Mindaugas Gecevičius ir Martynas Beresna - nori žengti dar toliau. Jie mano, kad kvarciniame stikle įgalima įrašyti duomenis penkiais „matmenimis“, naudojant ne tik kristalo tris erdvės dimensijas, bet rašančio lazerio kintamo intensyvumo ir poliarizacijos efektus. Informacijos tankis būtų aštuonis kartus didesnis, nei „Hitachi“ metodo, ir nago dydžio kvarcinio stiklo plokštelėje būtų galima sutalpinti terabaitą informacijos (Physical Review Letters, vol 112, p 033901). P. Kazansky grupės skaičiavimais, tokia atmintis būtų stabili iki 1000 °C, galėtų ištverti branduolinį holokaustą ir išliktų 10 milijardų metų. „Tai sulygintina su visatos amžiumi,“ sako P. Kazansky.
Jo grupė dabar stengiasi pagerinti duomenų rašymo į stiklą spartą nuo dabartinių kilobaitų per sekundę iki megabaitų. Tokios spartos pakaktų video darymui realiu laiku ir išsaugojimui ateities smalsuoliams. To pakaktų netgi Supermenui.
