Po to, kai 2011 metais NASA atsisakė daugkartinio naudojimo erdvėlaivių, vienintelė kosmoso agentūra, galėjusi nugabento astronautus į TKS, buvo Rusijos „Roskosmos“. Tiesa, už kiekvieną astronautą, įsėdusį į rusišką raketą, amerikiečiai turėdavo sumokėti 70 mln. JAV dolerių, rašo telegrapho.co.uk.

Su „Boeing“ NASA pasirašė 4,2 mlrd. vertės sutartį, o su „SpaceX“, kuriai vadovauja 43 metų verslininkas Elonas Muskas, taip pat vadovaujantis elektromobilius gaminančiai įmonei „Tesla“, NASA pasirašė 2,6 mlrd. dolerių vertės sutartį. Trečioji bendrovė, siekusi sutarties - „Sierra Nevada Corp.“, kurianti sparnuotą erdvėlaivį „Dram Chaser“ - liko nieko nepešusi.

Numatyta, jog skrydžiai prasidės 2017 metais, jie vyks iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje.

„Boeing“ savo kapsulėje „CST-100“ sugebės gabenti iki 7 keleivių. CST reiškia „Crew Space Transportation“ (Įgulos gabenimo kosmosu priemonė), o 100 reiškia 100 km aukštį – tai yra riba, nuo kurios, kaip sutarta, prasideda kosminė erdvė. Kapsulę į dangų kels raketos „Atlas V“.

2010 m. „SpaceX“ tapo pirmąja privačia bendrove, pasiuntusia erdvėlaivį į kosmosą ir jį susigrąžinusia. 2012 metais „SpaceX“ pirmąkart gabeno krovinį į TKS.

Ši įmonė modifikuos savo „Dragon“ kosminę kapsulę taip, kad ji būtų tinkama ir astronautams gabenti. Kapsulę į kosmosą kels raketos „Falcon 9“.

NASA vadovas, buvęs astronautas Charlesas Boldenas teigė, jog dėl šių sutarčių paskelbimo jam svaigsta galva.

„Obamos administracija labai aiškiai pareiškė, jog galingiausia šalis Žemėje neturėtų būti priklausoma nuo jokių kitų valstybių, kuomet reikia keliauti į kosmosą. Dabar esame vienu žingsniu arčiau kelyje į astronautų iškėlimą iš JAV teritorijos, amerikietiškomis raketomis. Vienintelė sritis, kurioje esame priklausome nuo Rusijos, išnyks 2017 metais. Kelionių į žemesniąją Žemės orbitą perdavimas į privačių įmonių rankas taip pat padės sutelkti NASA dėmesį į ambicingesnį tikslą – žmonių kelionę į Marsą“, - sakė C. Boldenas.