NASA ir Vašingtono Nacionalinio mokslo fondo (NMF) finansuotas projektas leidžia numatyti katastrofos mastą, kurį padarytų į tam tikrą Žemės tašką atsitrenkęs asteroidas ar kometa.
Išbandyti programą galite čia. Interaktyvi skaičiuoklė veiks, jeigu jūsų naršyklėje bus įsidiegtas „Google Earth“ papildinys.
Šioje programoje daroma prielaida, kad mažas asteroidas (maždaug 2,4 metrų pločio) prilygsta mokyklos autobuso dydžiui. Vidutinis asteroidas užima tris futbolo stadionus (maždaug 329 metrų pločio). Na, o didelio, 20 km per sekundę lekiančio, asteroido plotis būtų apie 1931 metrų. Tuo tarpu maža ledinė kometa traktuojama, kaip 109 metrų dangaus kūnas. Vidutinė kometa užima 965 metrų plotį. O didžiausia ledinė milžinė šiame modelyje yra 9656 metrų pločio.
Vartotojai gali pasirinkti bet kurį iš šių dangaus kūnų, bei bet kokį tašką visame pasaulyje, į kurį galimai jis pataikytų. Tuomet žemėlapyje yra išskiriama teritorija, kuri labiausiai nukentėtų, nuo šio įvykio. Skirtingomis spalvomis yra pažymimas ir žalos stiprumas.
Pavyzdžiui, vidutinio dydžio akmeniniam asteroidui trenkus į Vilnių, susidūrimo padarinius justų net Diveniškės, Pabradė bei Kaišiadorys. Dar labiau nepasisektų Skaidiškių, Mickūnų ir Lentvario gyventojams, kadangi asteroido smūgio banga sugriautų net plieninius jų pastatus.
Visi šie skaičiavimai buvo grindžiami Purdue universiteto profesoriaus Robert Marcus bei jo kolegų sukurtais modeliais. Pagal jį, jeigu „2014 RC“ dydžio asteroidas skrietų tiesiai į Žemę, jis pradėtų irti būdamas 63 100 metrų nuo žemės paviršiaus. Maždaug 23 100 metrų aukštyje jis virstų nuolaužų debesimi, o smūginis oro gūsis mus pasiektų maždaug 1,17 minutėmis vėliau. Tuo tarpu, sukelto garso stiprumas prilygtų intensyvaus eismo keliamam triukšmui.
Šis asteroidas arčiausiai žemės praskriejo šį sekmadienį virš Naujosios Zelandijos 18 val. ir 18 min (mūsų laiku). Žemė nuo jo nenukentėjo, tačiau, kaip praneša NASA, asteroido orbitoje mūsų planetos „apylinkės“ dar atsidurs ir ateityje.
