Antradienį kasinėjimų aikštelėje apsilankęs premjeras Antonis Samaras paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad šis atradimas „yra akivaizdžiai labai reikšmingas“ ir kad objektas datuojamas 325-330 m. prieš Kristų.
323 m. pr.Kr. Babilone šių laikų Irake miręs Aleksandras Didysis buvo palaidotas Egipte. Jo imperija buvo nusidriekusi nuo šiuolaikinės Graikijos iki Indijos.
Pasak A.Samaro, į kapavietę veda platus kelias, o įėjimą į ją puošia dviejų sfinksų – žmogaus, paukščio ir liūto kūno dalis turinčių mitinių būtybių – skulptūros.
Po kalva tame mieste paslėpto helenistinių laikų pylimo, kuriame yra kapas, perimetras yra 497 metrai, sakė A.Samaras.
Penkių metrų aukščio marmurinis liūtas, kuris dabar stovi prie netoliese einančio kelio, iš pradžių stovėjo ant to kapo viršaus, sakė jis.
Kas buvo palaidotas šiame netoli Amfipolio esančiame milžinkapyje, dar reikės išsiaiškinti.
Amfipolis, pastatytas prie Strimono upės, už maždaug 60 km nuo šiuolaikinio Serės miesto, buvo svarbus Aleksandro valdomos Makedonijos karalystės miestas.
Aleksandro persė žmona Roksana ir sūnus Aleksandras buvo ištremti į Amfipolį ir ten maždaug 310 m. pr. m. e. nužudyti jį soste pakeitusio karaliaus Kasandro įsakymu.
Neužsimenama, kad tame kape galėtų būti palaidotas pats Aleksandras Didysis, bet ekspertai mano, kad tai galėtų būti kito karališkosios šeimos nario kapas.