"Ilgainiui šis pusiasalis atrodys kaip Alpės, jei ledynai atsitrauks toliau nuo jūros", - tvirtino jis.
Jau anksčiau mokslininkai pastebėjo, kad kai kurie Antarkties jūrinio ledo šelfai traukiasi, lūžinėja, tačiau naujausiame pranešime pateikiama per ilgą laikotarpį sukauptų ledynų slinkimo į jūrą stebėjimo rezultatų analizė.
Klimatologai prognozuoja, kad šį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakils 2 laipsniais. Dėl to pakils jūros lygis, ekstremalūs orai kels grėsmę milijonams žmonių gyvybių.
Dauguma prognozuotojų tvirtina, kad prie klimato šiltėjimo smarkiai prisideda žmogaus veikla - į atmosferą išmetamos tokios dujos kaip anglies dioksidas, išskiriamas deginant iškastinį kurą automobiliuose, elektrinėse, gamyklose. Nesutariama tik dėl šio poveikio mastų.
Pasak D. Vaughano, Antarktidos pusiasalio regione oro temperatūra 2 laipsniais pakilo per 50 metų - gerokai daugiau negu kituose Žemės regionuose. Tačiau jis nesiima tvirtinti, jog tai žmogaus veiklos įtaka ir negali nurodyti tokio išskirtinio reiškinio priežasties.
D. Vaughanas sako, kad mokslui žinoma tik gal viena iš daugelio milijonų dalelių sudarytos dėlionės apie tai, kaip klimato pokyčiai veikia mūsų planetą.
Žurnale "Science" paskelbtas straipsnis apie Antarktidos pusiasalio ledynus, anot D. Vaughano, yra unikalus tuo, kad tokių gausių ir tiek daug metų apimančių aerofotografijų nėra daryta kituose Antarkties regionuose.
Iš stebėtų ledynų net 212 nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios vidutiniškai atsitraukia po 600 metrų. Vienas jų - Vidousono ledynas (Widdowson Glacier) sugeba trauktis net po 1,1 km per metus.
"Tai rimtas perspėjimas ir apie tai, kas laukia didžiųjų ledo skydų - Grenlandijos bei visos Antarktidos", - sako Kolorado universiteto sniego ir ledo duomenų centro bendradarbis Tedas Scabosas.