Britų bendrovės sukurta nauja „keista, nežemiška“ medžiaga yra tokia juoda, jog nuo jos atsispindi vos 0,035 proc. ją pasiekiančios šviesos – tai yra pasaulinis šviesos sugerties rekordas. Žiūrėjimas į šią „superjuodą“ medžiagą, kurios pagrindas yra anglies nanovamzdeliai, kurių kiekvienas yra net 10 000 kartų plonesnis už žmogaus plauką, yra labai keista: medžiaga yra tokia tamsi, jog žmogaus akis netgi negali suvokti, ką regi. Tokia medžiaga padengti objektai netenka formos ir kontūrų, vietoje jų nelieka nieko išskyrus regimą bedugnę.

Jeigu šia medžiaga būtų padengta viena iš Coco Chanel suknelių, atrodytų, tarsi ja pasidabinusios panelės galva ir galūnės sklando ore, aplink suknelės formos skylę.

Tiesa, suknelėms siūti šios medžiagos (bent jau kol kas) naudoti niekas neketina – kur kas praktiškiau bus panaudoti ją gaminant astronomų kameras, teleskopus ir infraraudonųjų spindulių spektro skenavimo sistemas: ši medžiaga gerokai padidintų astronomų įrankių efektyvumą. Tiesa, tą pačią medžiagą ketinama panaudoti ir karo reikmėms, tačiau apie tokius pritaikymo ketinimus medžiagos gamintojams - „Surrey NanoSystems“ - pasakoti griežtai draudžiama.

Nanovamzdelių pagrindo medžiaga, pavadinta „Vantablack“, yra auginama ant aliuminio folijos lakštų. Tokią aliuminio foliją galima nesunkia sulankstyti „sukuriant“ kalveles ir daubas, tačiau dėl juodos dangos visi paviršiaus nelygumai tiesiog išnyksta iš akių.

„Tikitės pamatyti kalnus, bet viskas, ką pamatote... tai tarsi juoda, juoda skylė, tarsi ten nieko nebūtų. Į tai labai keista žiūrėti“, - sakė „Vantablack“ sukūrusios bendrovės technikos vadovas Benas Jensenas.

Paklaustas, kokios galimybės pasisiūdinti šia medžiaga padengtą suknelę, B. Jensenas pasakė, kad tai būtų „labai brangu“ - kaina yra viena iš medžiagos savybių, kurių atskleisti jis negalėjo.

„Bet visos suknelės klostės tiesiog išnyktų. Tai būtų tiesiog juoduma“, - sakė įmonės atstovas.

Medžiaga „Vantablack“ aprašyta žurnale „Optics Express“ ir šią savaitę bus pristatyta Farnboro tarptautinėje aviacijos parodoje Jungtinėje Karalystėje. Pažvelgus iš arčiau, galėtų pasirodyti, kad nanovamzdeliai ant aliuminio folijos sukrauti tarsi neįtikėtinai maži gėrimų šiaudeliai iš viršaus. Vamzdeliai yra tokie maži, kad šviesos dalelės į pačius vamzdelius patekti negali, tačiau gali prasiskverbti per tarpelius tarp vamzdelių. O jau prasprūdus į tuos tarpelius praktiškai visa šviesa atsimušinėja nuo vieno vamzdelio į kitą, kol būna absorbuojama.

Vienas iš praktinių „Vantablack“ panaudojimo būdų – kamerų, kuriomis fotografuojami patys seniausi Visatos objektai, kalibravimas. Šis kalibravimas atliekamas kamerą nukreipus į kaip galima juodesnį objektą (ar dangaus plotą).

Be to, naujoji danga pasižymi „praktiškai neužfiksuojamu garavimo ir dalelių iškritimo lygiu“, kitaip tariant, ji neužterš net ir pačių jautriausių vaizdo fiksavimo sistemų. Medžiaga karštį praleidžia 7,5 karto efektyviau nei varis ir pasižymi 10 kartų didesniu atsparumu tempimui už plieną.

Lydso universiteto (Jungtinė Karalystė) spalvų mokslo ir technologijų profesorius Stephenas Westlandas teigia, jog tradicinė juoda spalva iš tiesų yra šviesos spalva, tačiau dabar mokslininkai pasišovė sukurti kažką nežemiško.

„Daug žmonių mano, jog juoda spalva – tai spalvos nebuvimas. Visiškai su tuo nesutinku. Nėra objekto, kuris neturėtų spalvos – išskyrus juodąsias skyles. O šios naujos medžiagos yra bemaž tiek juodos, kiek gali būti medžiagos. Tai praktiškai yra tiek arti juodosios skylės, kiek tik leidžia mūsų vaizduotė“, - sakė profesorius.

Panašią medžiagą prieš keletą metų yra sukūrę ir NASA Goddardo skrydžių centro mokslininkai. Tiesa, jų sukurta medžiaga atspindėjo 0,5 proc. šviesos - daugiau nei 14 kartų daugiau už „Vantablack“. Nepaisant to, JAV kosmoso agentūra jau tuomet džiaugėsi savo pasiekimais.