Taip, Lietuva jau seniai garsėja kaip lazerininkų šalis - apie 10 proc. pasaulyje parduodamų mokslinių lazerių yra pagaminami Lietuvos lazerių įmonėse. Tad atsiradus progai, nusprendėme pasikapstyti giliau ir pasikalbėjome su vienos pasaulyje lyderiaujančios lietuviškos lazerių įmonės — „Šviesos konversijos“ (užsienyje žinomos kaip „Light Conversion“) — atstovais.
Naujas, modernus pastatas Dvarčionyse nuo pat įėjimo dvelkia laboratorine švara ar net sterilumu – griežtos linijos, daug šviesos, jokių šešėlių ir bereikalingų daiktų. Lankytojai ant savo avalynės privalo užsitempti plastikines įmautes – tokias pačias, kokios dėvimos ligoninėse ar aukštųjų technologijų įstaigose.
Kas yra lazeris?
„Kas yra lazeris? Lazeris yra prietaisas, kuris skleidžia šviesą. Tai yra tas pats, kas žvakė, kas žibintuvėlis, tik jų šviesos parametrai visiškai skiriasi nuo lazerinio spinduliavimo.“ – aiškina dr. Algirdas Juozapavičius. Įmonės pagrindinės produktų grupės šiuo metu yra dvi: „TOPAS“ ir „Orpheus“ serijų optiniai parametriniai stiprintuvai (OPA, Optical Parametric Amplifier) bei femtosekundiniai lazeriai „Pharos“.
Femtosekundinis lazeris – tai įrenginys, veikiantis ultratrumpais impulsais, o optinį parametrinį stiprintuvą įmonės vadovas dar vadina daugiaspalviu lazeriu, ir jo funkcija – duotą stabilų šviesos bangos ilgį keisti į platų tolydžiai derinama bangos ilgių spektrą. Kalbant vaizdžiai – tarkime, teturint raudonos spalvos lazerį, „TOPAS“ ar „Orpheus“ leidžia jo spindulį paversti violetiniu, žaliu, mėlynu, oranžiniu ir t.t.
Šių produktų rinka yra dvejopa: moksline ir industrinė. Mokslininkai – chemikai, biochemikai, biofizikai ir kiti - naudoja „Šviesos konversijos“ įrangą moksliniams tyrimams ir eksperimentams, kaip šviesos šaltinį sužadinti įvairioms reakcijoms, tyrimo objektui daryti įvairius poveikius ir panašiai.
Antrojoje rinkoje – industrinėje – naudojantis šviesa jau gaminami konkretūs daiktai. Įmonės pardavimų vadovas daktaras Irmantas Mikulskas pasakoja, kad įmonę ir industrijos srities užsakovus dažniausiai sieja itin griežtos konfidencialumo sutartys, tad „Šviesos konversija“ net pati ne visada žino, kokio galutinio produkto kūrimui naudojama jos kuriama įranga, bet dr. I. Mikulskas nuspėja, kad įmonės teikiama įranga naudojama naujos kartos automobilių lempų, sudėtinių mobiliųjų telefonų dalių ir medicininių implantų – stentų – gamyboje.
Pasak įmonės pardavimų vadovo, daugiau klientų yra iš industrinės srities.
Ne tik kokybė
Prietaisų gamyba ir surinkimas vyksta Lietuvoje, o, pasak mokslininko, Vilnius yra gera vieta lazerinių prietaisų kūrimui. „Todėl, kad per 20 ir daugiau metų Vilniaus mieste susiformavo reikiama infrastruktūra.“ – aiškina dr. A. Juozapavičius, - „Yra įmonės, kurios moka, gali ir daro mechaninius komponentus, tiekia optinius komponentus.“
Ypatingai mokslininkas džiaugiasi išaugusia darbų kokybe: „Anksčiau būdavo, kad užsakai, tau pagal brėžinį padaro detalę, bet gauni viską su užvartomis, likusiomis po frezavimo, su aštriais kampais. O juk jei daiktas kainuoja kaip „mersedesas“, tai atidarius dangtį, jo ir detalės turi atrodyti kaip „mersedeso“. Pasak dr. A. Juozapavičiaus, per dvidešimt metų partnerius pavyko išmokyti, kad svarbu ne tik funkcionalumas, bet ir kokybė bei vaizdas.
Dalis techninės įrangos gaminama pačioje įmonėje, dalis užsakoma iš įvairių Vilniaus gamyklų. Didžioji dalis optinių komponentų perkami taip pat iš Vilniuje esančių gamintojų, visa programinė įranga kuriama pačioje „Šviesos konversijoje“.
Ne visus įmonės gaminius pirkėjai naudoja tokius, kokius ištraukia iš dėžės. Įmonės partneris-integratorius Japonijoje iš „Šviesos konversijos“ perka lazerius, papildo juos įvairiais robotikos įrenginiais ir parduoda koncernui, dirbančiam įvairiose rinkose, pradedant chemija ir baigiant mikroelektronika, kur visa tai statoma į koncerno produktų gamybos konvejerį. Panašiai elgiasi ir partneris iš Vokietijos.
80 proc. pasaulinės rinkos
Daugiausia įmonės produkcijos parduodama Europoje, Japonijoje ir JAV. Per visą „Šviesos konversijos“ gyvavimo laikotarpį Senajame žemyne buvo parduota apie 600 produktų, kainuojančių daugiau nei 10 000 eurų, Jungtinėse Valstijose – arti 500, o Tekančios Saulės šalyje – apie 300 vienetų.
Dauguma pirkėjų neretai perka iškart visą komplektą: ir femtosekundinį lazerį, ir OPA. Parametrinis stiprintuvas (kuris pats savaime nekuria lazerio spindulio, bet jį konvertuoja) leidžia gerokai sutaupyti: reikia mažiau lazerių, viskas operatyviau. Priklausomai nuo modelio ir konfigūracijos, „TOPAS“ ar „Orpheus“ kainuoja 20 -50 tūkst. eurų, o vieno femtosekundinio lazerio kaina gali artėti ir prie 150 tūkst. eurų.
Optinių parametrinių stiprintuvų rinka yra gana siaura – „Šviesos konversija“ per metus tokių pagamina apie 150-160 vienetų, ir tai sudaro apie 80 proc. pasaulinės rinkos. Įmonės produkcija konkuruoja ir laimi ne kaina, bet parametrais. „Nesistengiame užkariauti rinkos pigia darbo jėga ir pigia produkto kaina, stengiamės nugalėti produkto kokybe ir patikimumu“ – įmonės strategiją dėsto dr. A. Juozapavičius.
Įmonės direktorius atkreipia dėmesį, kad nemažai įmonės gaminių parduodama ir Lietuvoje – per 2013-uosius čia parduota už beveik 2,3 milijonus litų, ir tai, pasak įmonės direktoriaus, labai neblogi rezultatai. Dr. A. Juozapavičiaus nuomone, tokiems rezultatams nemažai įtakos turi ir Lietuvos valdžia, skirianti finansavimą mokslinėms įstaigoms, kurios savo ruožtu perka techninę įrangą.
Nuo 2006-ųjų metų įmonėje vyksta pastovus 30 proc. apyvartos augimas kasmet, ir 2013-aisiais šis verslo rodiklis pasiekė 65 milijonus litų. „Bet tai, ką mes šiandien gaminame, štampuojame ir išsiunčiame per duris, yra mūsų jau sukurti produktai, ir jie buvo sukurti prieš trejus-penkerius metus. Šiandien mes dirbame prie to, ką pardavinėsime po trejų-penkerių-septynerių metų“. – atkreipia dėmesį įmonės vadovas.
Ilgalaikis įdirbis
„Pagrindiniai mūsų įmonės darbuotojai yra buvę Vilniaus universiteto mokslininkai, dar sovietiniais laikais mokslo įstaigoje vykdę stambius lazerių prototipų kūrimo darbus. Atėjus nepriklausomybei, apie 1993-iuosius metus mums kilo mintis – kodėl gi nepradėjus kurti pasaulinei rinkai? Juolab, kad buvome žinomi ir anais sovietiniais laikais, fundamentinių ir įvairių konstruktorinių darbų lazerių fizikos srityje“ – pasakojimą apie „Šviesos konversiją“ pradeda įmonės vadovas daktaras A. Juozapavičius. Įmonė buvo įkurta 1994-ųjų vasario 28-ąją, tad šiemet UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ oficialiai mini dvidešimties veiklos metų sukaktį.
„Šviesos konversijoje“ šiuo metu dirba apie 110 darbuotojų, vidutinis darbuotojų amžius – 34 metai. Per 2013-uosius metus darbuotojų skaičius išaugo 25 procentais. „Investuojame į naujas darbo vietas, bet mūsų tipo įmonėse daugybės darbo vietų neprikursi – čia reikalinga aukšta kvalifikacija“. – aiškina dr. A. Juozapavičius ir pabrėžia, kad svarbiausia yra efektyvumas.
Sėkmės receptas
„Kiekviena įmonė, kiekviena sėkmės istorija yra savotiška ir tai, kaip mes pradėjome prieš 20 metų, dabar jau nebeaktualu – sąlygos visiškai pasikeitė. Pati „sėkmės istorijos“ sąvoka reiškia, kad tiesiog pasisekė, ir nors sėkmę lemia darbas, dar svarbu ir būti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. O startuojant ypač svarbu nebijoti rizikuoti.“ – į klausimą apie įmonės sėkmės receptą ir prašymą duoti kokį vertingą patarimą naujai įmonei atsako įmonės vadovas. Jo paties vertinimu, „Šviesos konversijos“ gerą pradžią lėmė universitetinis bagažas, ryšiai su viso pasaulio mokslininkais, taip pat – startinės komandos talentas.
Pasak dr. Irmanto Mikulsko, daug lemia ir rinka bei kuriami produktai: „Buvo sugalvota gera technologija, ir ji nėra tokio masto, kad didelėms kompanijoms apsimokėtų ją kurti patiems, labiau apsimoka pirkti iš mūsų. Kita vertus, produktai yra labai pažangūs. Kai paprasti daiktai patenka į Kiniją, juos nukopijuoja. Mūsų produktų kinai negali nukopijuoti“.
Štai taip. Milijonai kinų, dirbančių aukštųjų technologijų sektoriuje, negali nukopijuoti produktų, kuriuos kuria vos 100 lietuvių. Žinoma, viskas nėra taip paprasta, bet tai ir gražus pavyzdys, kad Lietuvos mokslininkai gali ne tik sukurti, bet ir sėkmingai parduoti savo darbus. O mitas, kad geras mokslininkas yra pasišiaušęs išsiblaškėlis, nesugebantis verslauti, eilinį kartą išgaruoja - lyg į jį būtų pataikęs lazerio spindulys.
