Visiems mistikos ir pseudomokslinės kriptozoologijos mėgėjams išaušo dar viena niūri diena – negana to, kad ateiviais niekas netiki, tai dabar mokslininkai užsimojo „išnaikinti“ ir kitas paslaptingas būtybes, kurias (kaip visada!) matė tik „išrinktieji“ liudininkai.

Kalba eina apie sniego žmogų, Himalajuose vadinamą ječiu arba „migoi“, Amerikoje – „bigfootu“ arba „sasquatchu“, o Rusijoje – „almasu“ arba „čiučiunia“. Šį padarą „matę“ žmonės apibūdina jį kaip dvimetrinį, gauruotą, dviem kojomis vaikštantį, žmogų primenantį gyvį. Deja, kaip tyčia, niekas šių anomalinių primatų nėra nufotografavęs – vieninteliai jų egzistavimo įrodymai, tai neįtikėtinai didelių pėdų pėdsakai bei „liudininkų“ surasti kailio kuokštai.

Oksfordo universiteto mokslininkai ištestavo 30 skirtingų DNR mėginių, neva priklausančių šiems anomaliniams primatams. Pasirodė, kad vienas iš jų buvo žmogaus plaukai, o visi kiti – žinomų žinduolių, gyvenančių tame regione, kur buvo pastebėti sniego žmonės, kailis. Jis priklausė įvairiems gyvūnams – lokiams, meškėnams, arkliams, karvėms, avims, šunims, elniams – bet tik ne paslaptingiems „ječiams“ ar „bigfootams“.

Vienintelis tikrai įdomus faktas – dviejų Himalajuose rastų neva „ječiams“ priklausančių kailio mėginių analizė parodė, kad jų DNR atitinka prieš 40 tūkst. metų gyvenusių poliarinių lokių DNR. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad dabar Himalajuose gyvenantys lokiai yra kilę iš priešistorinių poliarinių lokių.

Šis tyrimas tai pirmas toks mokslinis bandymas patikrinti pseudomokslo – kriptozoologijos – teiginius, mat mokslas dažniausiai vengdavo šios abejotinos srities. Tyrimui vadovavęs Oksfordo žmogaus genetikos srities profesorius Bryanas Sykesas sako, kad nebūtų ėmęsis tokio tyrimo anksčiau, kol neturėjo rimto mokslinio autoriteto ir užnugario. Visgi kaip tikram mokslininkui ir priklauso, B.Sykesas neatmeta galimybės, kad anomaliniai primatai gali egzistuoti. „Įrodymų nebuvimas, dar neįrodo, kad kažko nėra,“ – sako mokslininkas ir ruošiasi toliau tirti šią egzotišką mokslo sritį.