O naują tyrimą atlikę mokslininkai išsiaiškino, kad skruzdžių kolonijos klesti ne tik dėl to, kad kiekviena skruzdė sunkiai dirba ir yra pasiryžusi paaukoti savo gyvybę bendruomenės labui – mokslininkų teigimu, kolonijos klesti ir dėl grupinio gebėjimo apdoroti su maisto paieškomis susijusią informaciją „kur kas efektyviau už „Google“.
Didžiuliame elgsenos matematikos tyrime, galinčiame pakeisti ir žmogaus elgsenos internete vertinimus, buvo panaudotas sudėtingas kompiuterinis modeliavimas, atskleidęs, kaip skruzdės chaosą paverčia tvarka sukuriant „labai sudėtingus tinklus“, kurie valdo skruzdžių veiksmus.
Nustatyta, jog skruzdės yra ne tik „stebėtinai efektyvios“ - jos panaudoja genialias navigacijos strategijas, kurios sudėtingų „maisto paieškos ir surinkimo operacijas“ skruzdes išskaido į „žvalgus“ ir „rinkėjus“.
Bendras Kinijos ir Vokietijos mokslininkų tyrimas, kurio rezultatus publikuos „Proceedings of the National Academy of Sciences“, nustatė, jog nors pavienių „žvalgų“ judesiai atrodo chaotiški, skruzdės paskui save palieka feromonų pėdsaką, kuris suteikia galimybę „rinkėjams“ nustatyti kryptį ir sutrumpinti kelionę iki šalia kolonijos esančio maisto šaltinio. Pilną Potsdamo klimato kaitos tyrimų instituto pranešimą galite rasti čia.
Skruzdėms-darbininkėms vis keliaujant tuo pačiu keliu ir nešant krovinį į skruzdėlyną, „pats save stiprinantis efektyvumo efektas“ nukreipia skruzdžių srautą trumpiausiu keliu, taip kolonijai sutaupydamas laiko ir energijos vykdant „ilgalaikį chaotišką atsargų rinkimą“. „Nors skruzdės iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi judėtų chaotiškai, atsitiktinai, jos labai greitai tampa tvarkinga skruzdžių juosta, kuri beieškodama maisto miške numina takelius“, - sakė tyrimo bendraautoris, profesorius Jurgenas Kurthsas.
„Perėjimas nuo chaoso prie tvarkos yra svarbus mechanizmas ir netgi teigčiau, jog šį procesą pagrindžianti mokymosi strategija yra tikslesnė ir sudėtingesnė nei „Google“ paieškos sistemos veikimas. Iš esmės šie vabzdžiai yra neabejojantys, apdorojant informaciją apie aplinką efektyvesni už „Google“, - sakė mokslininkas.
Ankstesniais tyrimais buvo išsiaiškina, jog skruzdės pačias pavojingiausias maisto rinkimo užduotis yra linkę paskirti senesniems, mažiau vertingiems vabzdžiams. Tai reiškia, jog kolonijos nėra linkusios rizikuoti savo jaunesniais, produktyvesniais nariais.
Tačiau naujasis tyrimas atskleidė, jog senesniosios skruzdės yra vertinamos už geresnes žinias apie skruzdėlyno aplinką.
Prof. K. Kurthso teigimu, tyrime panaudotas matematinis modelis, kuris gerai žinomus skruzdžių elgsenos bruožus pavertė lygtimis ir algoritmais, lygiai taip pat lengvai gali būti pritaikytas ir kitiems gyvūnams, kuriems būdingas „grįžimo namo“ instinktas – pavyzdžiui, albatrosams.
Gali būti, kad tais pačiais modeliais galima būtų iš kito kampo pažvelgti ir į žmonių elgsenos tendencijas įvairiausiose srityse – nuo transportavimo sistemų iki interneto naudojimo įpročių.
