Juk tam jie ir „Google“ direktoriai.
Iš tiesų, sunku apsispręsti, nuo ko reikėtų pasakoti apie Ray‘ų Kurzweilą. Gal nuo to, kad per dieną jis suvartoja 150 visokių piliulių, ir be to dar leidžiasi visokius vitaminus, dietinius papildus ir kitokius gudrius dalykėlius, kurie vadinasi, pavyzdžiui, „kofermentas Q10“, „fosfatidilcholinas“ ar „glutationas“?
R. Kurzweilas nori gyventi labai ilgai. Ne, jis nėra toks naivus, kad tikėtų, jog visi tie papildai ilgam pratęs jo gyvenimą (galų gale jis gi vienas iš „Google“ direktorių, ar ne?), bet taip tikisi pratęsti savo gyvenimą iki tų laikų, kai bus sukurtos technologijos, nemirtingumą paversiančios realybe. 66 metų vyras tikisi, kad tai nutiks gana greitai – na bet dar ne taip greitai, kad jis to sulauktų natūraliu gyvenimo ritmu.
Futurologas tiki, kad 2029-aisiais kompiuteriai sugebės daryti viską, ką sugebame mes. Ir darys tai geriau už mus.
Žinoma, svaičioti gali kiekvienas. Tik kad R, Kurzweilo svaičiojimai turi įprotį tapti realybe. Bet nors jis dar ir yra sėkmingas technologas bei verslininkas, ir jau išradęs dalykų, kurie jau yra pakeitę mūsų pasaulį – pavyzdžiui, šiuolaikinį buitinį skenerį (angl. flatbed scanner), pirmąją tekstą atpažįstančią kompiuterio programą, pirmąjį balso sintezatorių, skaitantį įvestą tekstą ir dar tuziną kitų – dar vis labai dažnai yra vienišas balsas jei ne tyruose, tai bent jau tikrai ne tas, kuris dažnai girdimas populiariosiose medijose.
O dabar? Dabar jis dirba „Google“. Vyras, kuris tiki, kad žmogus gali būti nemirtingas, o kompiuteriai po pusantro dešimtmečio įgaus kažką panašaus į sąmonę, dirba „Google“ inžinerijos direktoriumi.
Tą būseną R. Kurzweilas vadina „singularity“ – kai žmonija ir kompiuterija susivienys.
Skamba labai jau fantastiškai? Bet atkreipkime dėmesį, kad „Google“ jau kurį laiką intensyviai supirkinėja beveik viską, kas susiję su dirbtiniu intelektu ir robotika. Už nenustatytą sumą įsigyta jau savo šuoliuojančiu robotu pagarsėjusi „Boston Dynamics“, už 3,2 mlrd. JAV dolerių – namų automatizacijos srities įmonė „Nest Labs“, o už 400 mln. USD – britų startuolis „DeepMind“, dirbantis su dirbtiniu intelektu.
Dar nusipirko „Bot & Dolly”, „Meka Robotics“, „Holomni“, Redwood Robotics“, „Schaft“ ir „DNNresearch“. Ir nusamdė britą Geoffą Hintoną – ko gero, stipriausią šių laikų neurotinklų ekspertą.
Atrodo, „Google“ bando tapti didžiausia dirbtinio intelekto laboratorija pasaulyje. Laboratorija, kuri maitinsis resursu, kurį ir kurio vertę pasaulis mato ir suvokia dar nelabai iki galo, ir kurio iki šio amžiaus pradžios dar net ir nebuvo labai daug – duomenimis. Mūsų duomenimis. Smulkiausiomis mūsų gyvenimo dalelytėmis.
Atrodo, ateitis priklausys „Google“ – ir mes dar net sunkiai galime įsivaizduoti, kokiais būdais.
R. Kurzweilo žodyne nėra žodžio „jei“. Abejonės – ne jo sritis. Ypač – abejonės savimi. Nors susitikimo su „Observer“ žurnalistu metu jis ir išsidavė sutrikęs: „atrodo, pirmą kartą gyvenime turiu darbą“.
Billas Gatesas pripažįsta, kad R. Kurzweilas yra žmogus, geriausiai nuspėjantis DI reikalus. R. Kurzweilas yra 19-os mokslo įstaigų garbės daktaras, o ir šiaip dauguma nesiginčija, kad jis yra genijus.
1990-aisiais jis pareiškė, kad 1998-aisiais šachmatų kovoje kompiuteris nugalės žmogų. Klydo. „Deep Blue“ Garį Kasparovą nugalėjo metais anksčiau. Jis nuspėjo, kad internetas išplis po visą pasaulį ir turės milijardus vartotojų tada, kai Internetu naudojosi vos keletas akademikų. Sėkmingai išpranašavo autonomobilį — automobilį be vairuotojo.
Žinoma, yra ir tokių dalykų, kur klydo — pavyzdžiui, vėžys dar neišgydytas. Bet visos šios pranašystės – ne R. Kurzweilo tikslas, o kitų jo veiklų šalutinis produktas. Jos remiasi vyro tikėjimu, kad technologijos progresuoja eksponentiškai (kaip ir Moore‘o dėsnis, teigiantis, kad kompiuterių galingumas padvigubėja kas dvejus metus). O problema ta, sako. R. Kurzweilas, kad žmonijos intuicija yra linijinė.
Futuristas tiki, kad kompiuteris įveiks Tiuringo testą 2029-aisiais. Bet visas įdomumas tame, kad jis tai pareiškė tada, kai dar nebuvo išrastas net dabar jau ir pamirštas faksas...
„Mano knyga „Dvasingų mašinų era“ pasirodė 1999-aisiais. Stanfordo universitete vyko dirbtinio intelekto ekspertų konferencija, ir ten buvo surengtas balsavimas, kada mašina įveiks Tiuringo testą. Balsavimo rezultatai parodė, kad dauguma tikisi, kad tai įvyks po kelių šimtmečių, o nemažai galvojo, kad tai išvis niekada nenutiks. Bet jau šiandien mes turime Siri, turime „Google“ automobilį be vairuotojo, ir mano pažiūros nebeatrodo taip radikaliai. Aš nepasikeičiau, pasikeitė pasaulis“ — teigia technologijų specialistas.
Ir vis dėlto, R. Kurzweilo manymu, mes vis dar nesuvokiame, ką tai reiškia. Jo teigimu, filmas „Her“, kurio veiksmas vyksta netolimoje ateityje, ir pagrindinis veikėjas įsimyli operacinę sistemą, yra gerokai arčiau realybės, nei įsivaizduojame. „Daug dramos kuriame iš to, kad mylimoji neturi kūno, bet tai nerealistiška mintis. Ateityje sukurti virtualią išvaizdą bus techniškai visiškai nereikšmingas dalykas.“ – mano vizionierius.
Bet tada R. Kurzweilas prognozuoja, kad 2045-aisiais kompiuteriai bus milijardus kartų galingesni, nei visos žmonijos smegenys, kartu sudėjus. O idėją, kad galima sukurti mirusio žmogaus elektroninį avatarą, remiantis informacijos fragmentais apie jį, keistuolis išradėjas brandina jau seniai. Jis jau yra surinkęs daug informacijos apie savo mirusį tėvą, ir tikisi, kad jį pavyks atkurti skaitmeninėje erdvėje, ateityje.
Rayus Kurzweilas specialiuose projektuose jau keletą metų buvo dirbęs su vienu iš „Google“ įkūrėjų, Larry Page‘u. „Ir mes pastoviai kalbėdavomės apie dirbtinį intelektą, apie tai, ką daro „Google“ ir ką darau aš. Ir galiausiai Larry pasakė – daryk tai pas mus. Mes tau duosime tokią pačią laisvę, kokią turi savo kompanijoje, bet turėsi visus „Google“ resursus“ – prisimena išradėjas.
O „Google“ resursai — tokie, kokių pasaulis kol kas dar nematė. Duomenų kiekiai, kuriuos sugeneruoja milijardas žmonių, naudojančių „Google“ kasdien. Ir „Google“ grafas (žinių bazė), turintis 800 milijonų tarpusavio ryšių. Tai jau dabar yra neuroninis tinklas, milžiniškos, išsivarsčiusios globalios smegenys. Ar jos gali mokytis? Ar jos gali mąstyti? Štai ties kuo protingiausi planetos protai dirbs toliau.
„Google“ tyrimų vadovas Peteris Norvigas yra pasakęs, kad kompanija yra nusamdžiusi mažiau nei 50, bet neabejotinai daugiau nei 5 procentus pasaulinio lygio sistemos mokymosi (angl. machine learning) ekspertų. Ir tai buvo pasakyta dar prieš tai, kai „Google“ įsigijo „Deep Mind“.
Žodžiu, sprogimas tikrai bus. Naujos technologijos ateina ne taip greitai, kaip norisi, bet greičiau, nei tikiesi. Ir sąsajų tarp „Google“ ir legendinio „Skynet“ yra galbūt daugiau, nei dabar įsivaizduojame. Tik gal tai nebus žmoniją išnaikinti linkusi kibergyvybė. Gal ji mus — žmones — įsimylės?..
