Didžiausią masinį gyvybės išmirimą mūsų planetoje, dar seniai iki dinozaurų eros, sukėlė plika akimi neįžvelgiami sutvėrimai – mikrobai. Naujausio Masačiusetso technologijų instituto (MIT) tyrimo rezultatai byloja, kad okeanuose veisęsi ir tebeegzistuojantys mikroskopiniai gyviai prieš maždaug 250 mln. metų staiga pradėjo išskirti šiltnamio efektą sukeliančias dujas metaną, kurio anuomet atmosferoje buvo net 20 proc. daugiau nei dabar.
Iš vandenynų kylantys gyvybei mirtinų dujų tumulai išnaikino 90 proc. visų Žemėje tuomet egzistavusių rūšių – nuo sraigių ir smulkių vėžiagyvių iki pirmųjų driežų ir amfibijų. Didžiuosius savo konkurentus mikroorganizmai išnaikino mažiau nei per 20 tūkst. metų.
„Didžiuoju Išmirimu“ vadinama Žemės gyvybės egzekucija įvyko daugiau nei prieš 252 mln. metų – kai mūsų planetoje dar, galima sakyti, nė „nekvepėjo“ dinozaurais. Toji epocha vadinama Permo periodo pabaiga. Gyvybę Žemėje negailestingai išnaikinti yra mėginę asteroidai, kometos, ugnikalniai, supergaisrai ir kosmoso superžybsniai. Vis dėlto, kaip byloja tyrimo rezultatai, neprilygstamiausi žemiškosios gyvybės tironai buvo mikrobai Methanosarcina.
Jie į aplinką išskirdavo nepaprastai daug metano – tiek daug, kad drastiškai pradėjo keistis vandenynų chemija, atmosferos sudėtis ir visos planetos klimatas. Išmirė aibė laiku prisitaikyti nespėjusių rūšių.
Tyrimo autoriai įspėja, kad panašaus masto klimato kaita dėl didžiulių anglies dujų emisijų vyksta ir mūsų laikais, tik ne dėl mikroorganizmų veiklos. Geologinė anglies mėginių analizė atskleidžia, kad masinių gyvybės išmirimų periodais atmosferoje būta ypač daug dujų, kurių sudėtyje yra anglies (pvz., anglies dvideginio, metano ir pan.). Anot tyrėjų, vien ugnikalniai tiek dujų išskirti į aplinką nebūtų pajėgę.
„Staigi vulkaninės kilmės anglingųjų dujų injekcija į atmosferos sudėtį būtų lėmusi laipsnišką gyvybės rūšių mažėjimą, - atkreipia dėmesį MIT geologas Gregory Fournier. – O mes matome priešingą dalyką: išmirimo būta staigaus ir ilgai trukusio. Tai leidžia numanyti mikrobų ekspansiją. Mikroorganizmų populiacijų gausėjimas yra vienas iš keleto fenomenų, galinčių padidinti anglingųjų dujų koncentraciją atmosferos sudėtyje eksponentiškai ar net sparčiau."
Laikinas dviejų palankių faktorių dubliavimasis Methanosarcina bakterijoms sudarė idealias viešpatavimo sąlygas, rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“. Masiniais metano gamintojais tapti leido pirmiausia genetiniai šių organizmų pokyčiai. Antrasis jų viešpatavimą sustiprinęs faktorius – išaugęs planetos vulkaninis aktyvumas.
Methanosarcina yra bakterijų gentis, kurios individai metaną išskiria visais trimis metabolizmo būdais ( du iš jų - anglies dvideginio ar vandenilio dujų ir acetatų metabolizmas). Šios genties bakterijos sėkmingai gyvuoja įvairiausioje terpėje: pradedant sąvartynais, baigiant okeanų gelmėmis ar daugialąsčių organizmų (ypač galvijų: karvių, ožkų ir pan.) žarnynais. Methanosarcina bakterijų yra ir žmogaus virškinimo trakte.
