Sifilis – liga, apie kurią žinos sutuoktinis ir... archeologas

Mirusio žmogaus kaulai – vertingas informacijos šaltinis. Pagal juos galima nustatyti ne tik asmens lytį ar mirties amžių, bet ir sužinoti, kokiomis ligomis sirgo, kokius trauminius lūžius patyrė, kokie buvo jo mitybos įpročiai, socialinis statusas ir t.t.

„Tuberkuliozė, sifilis, C ar D vitaminų trūkumas, artritas, įvairios kitos ligos ir sutrikimai palieka negrįžtamus pėdsakus mūsų kauluose, – sako Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vyresnioji specialistė.– Pavyzdžiui, susirgus tuberkulioze, pažeidžami ne tik plaučiai, bet ir kaulai, sąnariai. Bakterijos ardo stuburo slankstelius ir šie, nebeatlaikę kūno svorio „sugriūna“, atsiranda vadinamoji kuprelė. Kai trūksta vitamino C, ima klibėti ar net iškrenta dantys, o kai per mažai vitamino D – kaulai suminkštėja, išsilanksto.“

Anot J. Kozakaitės, bioarcheologiniai tyrimai atskleidžia daug įdomių, netikėtų ir intriguojančių mūsų protėvių gyvenimo detalių. Pavyzdžiui, mokslininkai, tyrinėdami kaulus iš pernai atkasto viduramžių kapinyno Telšiuose, pastebėjo, kad jame gerokai daugiau palaidota moterų su nosies kaulo lūžiais nei kituose panašiuose kapinynuose. Atlikus stabiliųjų izotopų kauluose tyrimus galima nustatyti, kokiu maistu – augaliniu ar gyvuliniu – maitinosi mūsų protėviai ankstyvojoje priešistorėje ir viduramžiais, pagal dantis – ar vartojo daug saldžių, menkai apdorotų produktų.

„Žmonių palaikų tyrimai padeda įminti paslaptis, į kurias iki šiol istorikai nerado atsakymų, leidžia daryti naujas įžvalgas, pildyti ir tikslinti istoriją, – tikina J. Kozakaitė. – Bioarcheologija, kai pagal kaulus nustatomos žmogaus ligos ir gyvenimo būdas, yra palyginti nauja mokslo sritis, Lietuvoje atsiradusi tik po Nepriklausomybės atkūrimo.“

Kaip nepažeidžiant etikos principų tyrinėti kaulus ir įminti juose įrašytas protėvių paslaptis, šią savaitę aiškinosi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO laboratorijos, trumpam persikėlusios į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, lankytojai – vaikai ir jaunuoliai. NSO laboratorija, kurioje mokiniai praktiškai susipažįsta su mokslo įdomybėmis, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, veikia jau ketvirtus metus. Iš jų 2,5 metų jos užsiėmimai organizuojami pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.