Netoli Cuatro Cienega miestelio, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia "keturios pelkės", yra net 170 įlankėlių, kurių pakrantės tankiai apžėlusios kaktusais. Jos seniai traukia gyvybės evoliuciją tiriančių mokslininkų dėmesį. Savo unikalumu čia gyvenančios žuvys, sraigės, vėžliai rungiasi su Galapagų salos gyvybės rūšimis.

Šių ežerėlių senovinius, stromatolitais vadinamus darinius - uolienų struktūras, kurias suformavo dumblių ir dumblo sluoksniai - ėmėsi tirti NASA astrobiologijos instituto bendradarbiai. Stromatolitų viduje yra sąlygos, kurios buvo Žemėje prieš daugiau kaip 2 milijardus metų, kai dar nebuvo dinozaurų.

Mokslininkai tikisi atkurti atmosferos sąlygas, kuriomis planetose, skriejančiose netoli savo žvaigždžių, kuriasi primityvi gyvybė.

"Ten mes sužinosime, ko ieškoti kitose planetose", - sakė NASA Eimso (Ames) tyrimų centro mokslininkas Bradas Beboutas, mėgindamas "sučiupti" sekliame melsvame krištolinio ežeriuko vandenyje augančių organizmų išskiriamą metaną.

"Didesnę Žemės istorijos dalį gyvybė buvo kaip tik tokia, nepanaši nei į šiuolaikinius augalus, nei gyvūnus", - paaiškino B. Beboutas.

Prieš 100 milijonų metų jūrai atsitraukus, stromatolitai ir kitos vienaląsčių organizmų kolonijos buvo paliktos likimo valiai nedideliuose ežerėliuose, kad dabarties žmogus galėtų pažvelgti į gyvybės formas, klestėjusias Žemės "vaikystės" laikais ir kūrusiais deguoninę atmosferą.

NASA spėja, kad aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose gali būti bakterijų kolonijų, panašių į žemiškas, iš kurių išsivystė daugialąsčiai augalai, gyvūnai, vėliau paplitę po visą Žemę.

Padedami akvalangininkų, NASA mokslininkai ežeriukuose renka dujų mėginius, ląsteles, bakterijų darinius, panašius į koralus. Ištyrus juos, gauti duomens bus panaudoti pirmykštės arba kitų planetų atmosferos modeliavimui.

Pasak Victorios Meadows, NASA centro planetų laboratorijos vedėjos, visatoje tikriausiai esama "daug gyvybės, kuri gali būti mikroorganizmų lygio. Ne žmonės, skraidantys NSO aparatais, o vis dėlto gyvybė".

Už Saulės sistemos ribų astronomai yra aptikę 145 planetas. Dauguma jų yra be gyvybės žymių, kaip Jupiteris ar Saturnas, bet greta jų gali būti ir mažesnių, tokių kaip Marsas ar Žemė, su sąlygomis tinkamomis gyvybei vystytis.

Jų paieškai 2014 metais ketinama paleisti kosminę observatoriją "Terrestrial Planet Finder" ("Žemiškos planetos ieškotojas"). Joje bus teleskopas net 100 kartų galingesnis negu "Hubble". Juo tikimasi gauti planetų, skriejančių apie kitas žvaigždes, vaizdų bei spektrometru matuojamų parametrų.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją