Archeologas Mantas Daubaras tiria neolito laikotarpį Lietuvos teritorijoje. Seniausius Lietuvoje žmogaus vaisiaus kaulus mokslininkas aptiko atsitiktinai, analizuodamas Duonkalnio apylinkių (Telšių raj.) kapinyne palaidotos moters palaikus. M. Daubaro teigimu, tai unikalus ir retas atvejis: „Lietuvoje esame aptikę labai nedaug žmogaus palaikų iš akmens amžiaus laikotarpio. Todėl, kad tuometinės bendruomenės buvo mažos ir bendra gyventojų populiacija Lietuvos teritorijoje buvo nedidelė. Daug svarbios informacijos prarandame, nes palaikai iš akmens amžiaus dažnai suyra ar prastai išlieka. Dėl tokių priežasčių šios moters nėštumo atvejis ir paties vaisiaus palaikų radimas ypatingas ir išskirtinis“ – sakė M. Daubaras.
Antropologai nustatė, kad mirties dieną šiai nėščiajai galėjo būti 18 – 20 metų, o vaisiui 7,5-8 mėnesiai. Moteris buvo smulki, žemo ūgio, dažnai buvo priversta badauti.
„Jos ūgis nesiekė 1,5 metro – stebėtinai smulki. Rentgenogramose matosi badavimo pėdsakai – augimo sustojimo linijos. Reiškia, ji nuolatos patyrė maistinių medžiagų stygių, greičiausiai žemos-pavasario laikotarpiu“ – sakė prof. Rimantas Jankauskas.
Jaunos moters mirties priežastis mokslininkams neaiški. Jie nedrįsta to sieti su nėštumo komplikacijomis ar priešlaikiniu gimdymu, tačiau archeologas M. Daubaras tvirtina, kad tai ankstyvos mirties atvejis, net ir akmens amžiaus laikotarpiui.
„Mirtis su gimdymu lyg ir neturėtų būti susijusi, tačiau drąsiai patvirtinti ar paneigti, negaliu. Tokių duomenų neturime. Žinome, kad tuo laikotarpiu žmonės perkopdavo ir 50 metų ribą, todėl akivaizdu, kad šis atvejis gana ankstyvas“ – teigė archeologas.
Manto Daubaro manymu, priešistorinių nėštumo atvejų būtų galima tikėtis Latvijoje esančiame Zvejniekų akmens amžiaus kapinyne. Apie analogiškus radinius Europoje archeologas nėra girdėjęs.
Moters palaikai taip pat buvo tirti genetiškai. Rezultatai parodė, kad Lietuvos teritorijoje gyvenusi nėščioji, menkai gimininga šiandieniniams lietuviams.
„Iš jos šlaunikaulio buvo išskirta mitochondrinė DNR, tai per motinos liniją paveldima genetinė informacija. Tyrimai parodė, kad ji priklausė U5B1 haplogrupei. Panašios haplogrupės atstovai šiandien sutinkami Šiaurės Skandinavijoje - tai dabartiniai lapiai arba samiai“ – sakė prof. Rimantas Jankauskas.
Prieš 5000 metų šiandieninės Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės jau užsiėmė gyvulininkyste ir žemdirbyste. Tačiau medžioklė, žvejyba ir rankiojimas vis dar buvo svarbūs pragyvenimo šaltiniai.
Neolito pradžia Lietuvoje datuojama apie 4800 pr. m. e. Šis priešistorinis laikotarpis siejamas su gyvulininkystės ir žemdirbystės pradžia, keramikos atsiradimu, gludintais akmens įrankiais. Neolito laikotarpiu žmonės tapo sėslesni.
Lietuvoje atrasti vos keli akmens amžiaus kapinynai.
