Laiptuotoji piramidė, kurios aukštis kadaise buvo 13 metrų, yra viena iš septynių vadinamųjų „provincinių“ piramidžių, pastatytų arba faraono Hunio (valdžiusio apie 2635-2610 m.p.m.e.), arba faraono Sneferu (valdžiusio apie 2610-2590 m.p.m.e.) laikais. Laikui bėgant, piramidės akmeniniai blokai buvo išvogti, be to, monumentas buvo veikiamas gamtos jėgų, taigi, iki šių dienų iš jos liko tik 5 metrų aukščio griuvėsiai, rašo livescience.com.
Po centrinį ir pietinį Egiptą išsibarsčiusios provincinės piramidės yra netoli pagrindinių senosios imperijos gyvenviečių. Jose nėra vidinių patalpų, jos nebuvo skirtos laidojimui. Šešios iš septynių piramidžių yra beveik identiškų išmatavimų (18.4 x 18.6 m). Tokia yra ir neseniai atrastoji ties Edfu.
Septynių piramidžių paskirtis nėra žinoma. Gali būti, kad tai buvo simboliniai monumentai, kurie įtvirtino faraono kultą pietinėse provincijose.
„Vienos piramidės panašumai į kitą yra iš tiesų stulbinantys, be jokios abejonės jos pastatytos pagal bendrą planą“, - sakė Čikagos universiteto (JAV) Orientalistikos instituto mokslinis bendradarbis Gregory Marouardas, vadovavęs Edfu piramidės tyrinėjimui. Rytinėje radinio pusėje mokslininkai atrado liekanas vietos, kurioje, manome, buvo atliekami aukojimai – tai yra svarbu norint suvokti piramidžių paskirtį.
Ant išorinių piramidės paviršių mokslininkai atrado ir hieroglifų. Šie užrašai rasti netoli kūdikių ir vaikų palaikų, užkastų piramidės papėdėje. Mokslininkai mano, kad užrašai ir kapai atsirado gerokai vėliau, nei pastatyta piramidė, o pats statinys nebuvo sukurtas kaip laidojimo veita.
Pradiniai kasinėjimų rezultatai buvo paskelbti neseniai Toronte (Kanada) surengtame Egipto senovinių radinių tyrinėtojų bendruomenės suvažiavime.
Piramidės atkasimas
Nors mokslininkams apie Edfu piramidės egzistavimą buvo žinoma ir anksčiau, jos struktūra iki G. Marouardo darbų pradžios 2010 metais niekada taip ir nebuvo atkasta, sakė mokslininkas. Jis su kolegomis išsiaiškino, kad piramidė buvo padengta storu sluoksniu smėlio, šiuolaikinių šiukšlių ir dėl negrabių piramidės blokų vagysčių likusių nuolaužų.
Pasak mokslininko, iš pradžių objektas neatrodė panašus į piramidę, o gretimo kaimo gyventojai netgi manė, jog ši struktūra yra vietinio musulmonų šventojo, šeicho kapas. Bet mokslininkams valant monumentą išaiškėjo, kad tai visgi yra Senovės Egipto laikus menanti piramidė.
Iš smiltainio blokų, sulipdytų moliu pastatyta piramidė buvo trijų laiptų. Vidinė blokų kolona kyla vertikaliai, o aplink ją pastatyti du išoriniai blokų sluoksniai, kurių vienas turi „antrą aukštą“. Todėl piramidė atrodo taip, tarsi būtų trijų laiptų. Panašaus stiliaus yra laiptuotoji faraono Džosero (valdė apie 2670-2640 m.p.m.e.) piramidė. Šis Egipto valdovas pastatė pačią seniausią žinomą piramidę Senovės Egipto trečios dinastijos pradžioje. Panašūs statybos metodai taikyti ir statant Meidumo piramidę, kuri datuojama Sneferu arba Hunio valdymo metais – ji iš pradžių buvo pastatyta kaip laiptuotoji piramidė, o vėliau pavirto tikra piramide.
„Pats statinys parodo tam tikrą rūpestingumą ir tikrą statybos iš akmens išmanymą, ypač derinant svarbiųjų blokų pritaikymą“, - aiškina archeologų grupės vadovas. Jis taip pat pažymėjo, kad piramidė buvo pastatyta tiesiai ant pamatinės uolienos ir tik iš vietinių žaliavų. Kasykla, iš kurios atgabentas smiltainis, buvo atrasta 2011 metais, ji yra vos už 800 metrų į šiaurę nuo piramidės.
