800 skruzdėlių (lot. tetramorium caespitum), kurias mes įpratę matyti ant šaligatvių ar iškylų metu, dabar gyvena aštuoniuose kamerose. Jose inžinieriai pastatė barjerus, todėl gyvūnėliai iš didesnio susitelkimo vietų pereina į mažesnio tankio zonas. Skruzdės pasižymi gerai išvystyta kolektyvine elgsena, kas robotikoje vadinama „Pasiskirstymo algoritmais“, todėl jų tyrimai prisidės prie robotų bendradarbiavimo ir veiklos procesų vystymo.
Kolektyviai skruzdėlės juda ir besimaitindamos: tankesnėse teritorijose sukiojasi atsitiktinai ratu, o zonose, kuriose yra mažiau kitų skruzdėlių, kiekviena jų bėga gana tiesia linija, kad būtų padengta kuo daugiau žemės paviršiaus. Šis eksperimentas turėtų atskleisti kaip tai rutuliojasi mikrosvarumo sąlygomis, esant įvairiam skruzdžių tankiui.
Stendfordo universiteto profesorius, gyvūnų kolektyvinės elgsenos ekspertas Deborah M. Gordon teigia, kad mikrosvarumo būsenoje įvyksta tam tikrų įdomių biologinių pokyčių: pavyzdžiui maisto medžiagų ląstelėje cirkuliacijos ar genų išraiškos pakitimai.
2012 metais į Tarptautinę kosminę stotį buvo nusiųstas voras. Jis prie mikrosvarumo būsenos priprato per trumpą laiką, o grįžęs pašokus vis krisdavo ant nugaros, tačiau greitai vėl prisitaikė prie žemėje esančios traukos.
Skruzdėlės į TKS bendrovės „Orbital Sciences“ krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ nukeliavo šių metų sausio 12 dieną, kartu su pirmaisiais lietuviškais palydovais „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Viliamasi, kad šio tyrimo rezultatai pasitarnaus kuriant robotus, gelbėjančius nukentėjusiuosius pastatuose, į kuriuos žmonėms įeiti bus per daug pavojinga.
