Mokslininkai šį požeminį vandenį rado darydami gręžinį pietryčių Grenlandijoje. Gręžinys buvo daromas sniego kaupimosi tyrimų tikslais.
Ši milžiniška vandens talpykla užima maždaug 70 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą - tai šiek tiek didesnis plotas nei užimamas Lietuvos (Lietuvos plotas yra apie 65 tūkstančius kvadratinių kilometrų).
Šių tyrimų ataskaita buvo paskelbta leidinyje „Nature Geoscience“.
Mokslininkai mano, jog stora sniego danga apsaugo šį vandeningąjį gelmių sluoksnį nuo žemos žiemos temperatūros, todėl vanduo jame lieka skystas ištisus metus. Šiltesniuoju metų laiku šis požeminis vanduo maitinamas sniego tirpsmo vandeniu.
Tyrimo bendraautorė dr. Laura Koenig iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Grynbelte (angl. NASA’s Goddard Space Flight Center in Greenbelt) kartu su kolegomis tyrė fizines šio vandens rezervuaro savybes.
Mokslininkai tyrimams naudojo vandeniui atsparų termoelektrinį grąžtą, kad ištirtų ledo tankį bei į gręžimo skyles nuleido strypus su temperatūros jutikliais. Jie nustatė, jog vandeningojo sluoksnio temperatūra siekia 0 laipsnių Celsijaus. Vandeningas sluoksnis – tai požeminis, vandenį talpinantis uolienų (žvyro, smėlio ir kt.) sluoksnis.Tyrėjai nustatė, jog šio vandeningojo sluoksnio viršus yra 12 metrų gylyje, o apačia siekia 37 metrų gylį. Jie apskaičiavo, jog numatomas šio rezervuaro tūris yra maždaug 140 gigatonų.
Jei šis vanduo staiga išsiveržtų į vandenyną, jūros lygis pakiltų 0,4 milimetrais.
