EPA operacijų centro Vokietijoje atstovai kol kas nežino tikslaus laiko, kada zondas pradės veikti, tačiau teigė, kad tai turėtų įvykti antroje dienos pusėje. Zondo įsijungimas įvyks už 800 mln. kilometrų nuo Žemės, netoli Jupiterio orbitos. Zondas pastaruosius dvejus metus skriejo „67P/Churyumov-Gerasimenko“ kometos link, tikimasi, aparatas ją pavys rugpjūčio mėnesį, o lapkritį ant kosminio kūno paviršiaus nuleis nedidelį robotą.
„Dabar bus perduotas tik įsijungimo signalas, jokia moksliškai vertinga informacija perduodama nebus, - pranešė Andrea Accomazzo, „Rosseta“ zondo valdymo operatorius. - Teoriškai tai turėtų būti nenutrūkstamas pypsėjimas. Ekrane matysime bazinius duomenis, todėl žinosime, kad palydovas atliko visas užprogramuotas komandas“.
Operatoriaus teigimu, prieš pasiųsdamas signalą, zondas turi sušildyti savo navigacijos instrumentus, nustatyti Žemės padėtį pagal žvaigždžių išsidėstymą ir tinkamai nukreipti komunikacijai skirtą anteną. Manoma, kad signalas pirmiausiai pasieks JAV Goldstouno radijo antenų stotį. Zondo valdymo centro atstovų teigimu, aparatui neatlikus visų reikalingų veiksmų, komanda Žemėje vis tiek galės nukreipti aparatą kometos link.
„Rosetta“ zondas buvo paleistas 2004 metais, siekiant pirmą kartą nutupdyti žmogaus pagamintą objektą ant kometos. 2008 ir 2010 m. zondas praskriejo pro asteroidus ir suteikė vertingos informacijos.
Kai tik bus baigtas zondo būklės įvertinimas, mokslininkai įrenginį ketina nukreipti 67P kometos link. Šiuo metu aparatą ir kometą skiria 9 mln. kilometrų, tačiau rugsėjo viduryje atstumas sumažės iki 10 km. Lapkritį ant kometos bus bandoma nutupdyti nedidelį robotą, kurį su savimi gabena „Rosseta“.
„Žinau, kad kolegos iš NASA kalbėjo apie „septynias baimės minutes“, kai „Curiosity“ marsaeigis leidosi raudonojoje planetoje, tačiau šiuo atveju tai bus „keturios baimės valandos“, - sakė ESA generalinis direktorius Jeanas-Jacques Dordainas.
Eksperimentu bus siekiama nustatyti, kas vyksta kometoje, kai ji priartėja prie Saulės. Nuleistas robotas fiksuos įvairius kometos parametrus, o duomenis siųs į Žemę.
Mokslininkai spėja, kad kometose glūdinčios medžiagos išliko nepasikeitusios nuo pat Saulės sistemos susiformavimo prieš 4,6 mlrd. metų. „Rosseta“ eksperimentas padėtų geriau suprasti, kaip per tą laiką evoliucionavo netolima kosminė aplinka.
