Dr. Neilas Rossas iš Niukaslio universiteto su kolegomis užtruko net tris metus, kad atliktų tyrimus ir užbaigtų Elsvorto ledyninių aukštumų (angl. Ellsworth Subglacial Highlands) kartografinį žemėlapį.
Elsvorto aukštumos - ištisa eilė ledyninių kalnų vakarų Antarktikoje, Antarktidos regione, išsidriekusių vakarų-pietvakarių kryptimi nuo centrinio Elsvorto kalnyno. Šie senoviniai kalnai šiuo metu yra palaidoti po kelių kilometrų storio Antarktidos ledo sluoksniu. Kalnų grandinė rasta naudojant antžeminius tyrimus, radiolokacijos zondavimo tyrimus (veikimo principas: radaras siunčia radijo bangų signalus ir gaudo juos atspindėtus) bei palydovines nuotraukas. Tyrinėdami šį regioną mokslininkai atrado anksčiau „nepastebėtą“ itin didelį ledyninį tarpeklį.
Pirmą kartą Elsvorto tarpeklis užfiksuotas 2011-aisiais, jis yra maždaug 3 km gylio ir 300 km ilgio bei iki 25 km pločio. Palyginimui, Didžiojo kanjono gylis siekia apie 2 kilometrus.
„Mes su radaru užfiksavome šio pasislėpusio slėnio kraštus, tačiau neturėjome visuminio vaizdo apie tai, kas iš tikrųjų slypi šiame slėnyje. Tam sugalvojome panaudoti palydovinius duomenis – jie užpildytų informacinę spragą, nes, nepaisant to, kad ši vieta palaidota po keliais kilometrais ledo, slėnis yra toks didelis, kad jį galima matyti iš kosmoso“, - pasakojo dr. N. Rossas, pagrindinis tyrimų grupės vadovas.
Šios Elsvorto ledyninės aukštumos bei Elsvorto tarpeklis buvo suformuoti prieš milijonus metų nedidelės ledyno srities, panašios į šių dienų Antarkties pusiasalį (angl. Antarctic Peninsula).
Tyrimai taip pat suteikė informacijos apie šio senovinio ledyno, kuris suformavo Elsvorto kalnų regioną, mastą, storį bei elgseną šioje srityje bei apie vyravusius pokyčius ir visoje Vakarų Antarktikos ledo kepurėje.
Elsvorto ledyninės aukštumos gali parodyti kur ir kaip Vakarų Antarktikos ledo kepurė atsirado ir išaugo.
„Nors idėjos apie Vakarų Antarktikos ledo dangos pokyčius per pastaruosius keletą milijonų metų buvo aptarinėjamos jau dešimtmečius, tiksli vieta, iš kurios susikūrė ledo kepurė ir pokyčių laikotarpiai buvo nežinomi“, - sakė vienas iš tyrimo autorių, prof. Martinas Siegertas iš Bristolio universiteto.
„Žvelgiant į po ledo danga esančią topografiją, panaudojus radiolokaciją bei palydovinę informaciją, mes pamatėme regioną, kuris turi klasikinį ledyno geomorfologinį reljefą, U formos slėnius ir karas (dar vadinamos kalnų cirku – tai amfiteatriškas kalnų slėnis), kas parodo, jog reljefas susidarė dėl ledyno egzaracijos ir šalčio sukelto dūlėjimo. Ledui nuslinkus ar ištirpus pasilieka gilus slėnis. Karos paryškina kalnų viršūnes, kadangi karos šlaitas nuo kalno pusės būna labai status. Dažniausiai tokį reljefą suformuoja mažos ledyno kepurės, panašios į tas, kurios dabar matomos šiaurinėje Kanadoje. Regiono reljefas atskleidė Vakarų Antarktikos ledyno kilmę“.
„Man asmeniškai buvo dar kartą įrodyta, kiek mažai mes žinome apie mūsų planetos paviršių. Atradimas bei tyrinėjimas pasislėpusių ir iki šiol nežinotų kraštovaizdžių vis dar neįtikėtinai įdomus“, - užbaigė išvadas dr. N. Rossas.
